Per pandemiją – kirtis keleivių vežėjams: dalis gyventojų gali likti be susisiekimo

Savivaldybės ir keleivių vežėjai skambina pavojaus varpais: jei bus įgyvendinti Konkurencijos tarybos sprendimai, nemaža dalis provincijos gyventojų gali netekti galimybių naudotis įprastais maršrutiniais autobusais.

Tarpmiestiniai autobusai Lietuvoje dažniausiai aptarnauja ir į rajono centrą vykstančius provincijos gyventojus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarpmiestiniai autobusai Lietuvoje dažniausiai aptarnauja ir į rajono centrą vykstančius provincijos gyventojus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarpmiestiniai autobusai Lietuvoje dažniausiai aptarnauja ir į rajono centrą vykstančius provincijos gyventojus.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Tarpmiestiniai autobusai Lietuvoje dažniausiai aptarnauja ir į rajono centrą vykstančius provincijos gyventojus.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Tarpmiestiniai autobusai Lietuvoje dažniausiai aptarnauja ir į rajono centrą vykstančius provincijos gyventojus.<br> M.Patašiaus nuotr.
Tarpmiestiniai autobusai Lietuvoje dažniausiai aptarnauja ir į rajono centrą vykstančius provincijos gyventojus.<br> M.Patašiaus nuotr.
M.Sinkevičius: „Galima turėti argumentų, susijusių su rinkos liberalizavimu, bet, manau, visuomenės interesas yra svarbesnis.“
M.Sinkevičius: „Galima turėti argumentų, susijusių su rinkos liberalizavimu, bet, manau, visuomenės interesas yra svarbesnis.“
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2020-11-13 06:07, atnaujinta 2020-11-13 10:42

Keleivių vežėjų, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir Konkurencijos tarybos ginčai dėl tarpmiestinių maršrutų prasidėjo jau senokai – 2018 metais.

Bet tik šįmet konkurencijos prievaizdai nusprendė, kad LTSA privalo nutraukti sutartis su 42 tarpmiestinius maršrutus autobusais aptarnaujančiomis įmonėmis.

Esą jos sudarytos nesilaikant rinkos liberalizmą ginančių teisės aktų. Administracijai dar buvo skirta ir 43 tūkst. eurų bauda.

Ginčas jau persikėlė ir į teismus. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacija mano, kad tiesmukai įgyvendinus šiuos reikalavimus gali nukentėti daugelis provincijos gyventojų.

Liepė nutraukti sutartis

Tarpmiestinio susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje vežama apie 8,5 mln. keleivių, o rinkoje konkuruoja daugiau nei 40 vežėjų. Nuo 2017 metų į šią sritį vežėjai yra investavę daugiau nei 30 mln. eurų.

Anksčiau jie jausdavosi gana saugiai – mat LTSA sudarydavo sutartis su reikalavimus atitinkančiomis įmonėmis ir, jei jos per numatytą laikotarpį nepadarydavo pažeidimų, tos sutartys galėjo būti pratęsiamos toliau.

Tačiau Konkurencijos taryba priėmė įdomų sprendimą: sutartys kaip ir teisėtos, tačiau LTSA veiksmai – ne. Todėl buvo pareikalauta jas nutraukti net nepasibaigus terminui ir skelbti naujus konkursus.

„Transporto paslaugas turi teikti tos įmonės, kurios sugeba pasiūlyti jas keleiviams patraukliausiomis ir naudingiausiomis sąlygomis.

Konkurencingos tokių įmonių atrankos procedūros yra geriausias būdas užtikrinti, kad teisė teikti keleivių vežimo paslaugas būtų suteikta būtent tiems, kurių siūlomos paslaugos yra patraukliausios ir naudingiausios keleiviams“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Šios institucijos sprendimo nepaveikė ir argumentas, kad rinkos dalyviai ir taip labai konkuruoja tarpusavyje, nes jų yra daugiau nei keturios dešimtys.

„Ši aplinkybė negali daryti jokios įtakos Konkurencijos tarybos atliktam vertinimui, nes dėl LTSA veiksmų vežėjai, jau veikiantys rinkoje, buvo privilegijuojami, o kiti subjektai, norintys patekti į šią rinką, diskriminuojami“, – teigiama tarybos pranešime.

Savivaldos lauktų smūgis

Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, tarpmiestiniais maršrutais važinėjantys autobusai yra itin didelė paspirtis visai provincijai.

Mat paprastai jie sustoja ir mažesniuose miesteliuose ar kaimuose, todėl gyventojai gali naudotis šių vežėjų paslaugomis.

„Man neatrodo logiška, kad sutartis nurodyta nutraukti net joms nepasibaigus. Juk transporto kompanijos planavo iš anksto ir savo pajamas, ir investicijas.

Tačiau dar keisčiau skamba nurodymas, kad tarpmiestinis susisiekimas turi būti iš taško A į tašką B.

Tarkime, dabar autobusas, važiuojantis iš Utenos į Kauną, užsuka ir į Ukmergę, ir į Jonavą, sustoja ir kitur, kad žmonės galėtų atvykti bent iki rajono centro.

Pagal keliamus reikalavimus, jis vėliau galės sustoti tik pradinėje ir galutinėje stotelėse.

Ką darys provincijos gyventojai? Aišku, kreipsis į savivaldybės, kad jos pačios parengtų naujus vietos maršrutus, nors dabar naudojamasi tarpmiestiniais“, – sakė M.Sinkevičius.

Pasak jo, ne viena savivaldybė neturi pakankamai lėšų, kad jų valdomi autobusų parkai įsigytų daugiau ar naujesnės technikos.

Kita vertus, vietiniai maršrutai paprastai būna nuostolingi, todėl tektų teikti dotacijas iš mokesčių mokėtojų kišenės, nes tokie reisai niekuomet neatsipirks.

„Visiškai suprantu, kad Konkurencijos taryba gali turėti savų argumentų, susijusių su rinkos liberalizavimu, tačiau, mano nuomone, visuomenės interesas yra svarbesnis“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Jaučiasi lyg tarp girnų

Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, patys vežėjai nieko nėra pažeidę, bet tapo įkaitais institucijų ginčo, kuriame gali nukentėti ir jie, ir keleiviai.

Anot jo, taisyklės, pagal kurias buvo pratęstos sutartys, neprieštarauja Konkurencijos įstatymui ir Europos Sąjungos teisės aktams, tad vežėjams neramu, kad jas ketinama nutraukti nelaukiant teismo sprendimo.

„Kyla reali rizika, kad keleiviai negaus paslaugų. Be to, nutraukus sutartis rinkoje galėtų atsirasti ir visuose maršrutuose dominuoti vos viena ar kelios užsienio stambiojo kapitalo įmonės“, – sakė G.Nakutis.

Panašiai svarstė ir M.Sinkevičius. Jo nuomone, labiausiai įsibrauti į šį sektorių gali siekti Lenkijos ir Latvijos vežėjai.

Kirtis – per pandemiją

Pasak keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo patys vežėjai formavo rinką, investavo į naujus autobusus, atnaujino stotis, pagal poreikius organizavo maršrutus, kurie šiuo metu apima visą Lietuvą.

„Kam naudinga pertvarkyti gerai veikiančią, valstybei nekainuojančią ir keleivių poreikius tenkinančią sistemą? Juk rinkoje dirba daugiau nei 40 vežėjų autobusais, geležinkelių vežėjas, o tarpusavyje jie visi aktyviai konkuruoja ir paslaugų kokybe, ir kainomis“, – sakė L.Skardžiukas.

Jam keisčiausia pasirodė tai, kad Konkurencijos taryba savo reikalavimus siekia įgyvendinti COVID-19 pandemijos metu. Jau per pirmąjį karantiną keleivius gabenančių transporto įmonių pajamos smarkiai krito. Nors vasarą buvo justi atsigavimas, keleivių srautas siekė tik 60–70 proc. pernykščio lygio.

O šiuo metu dėl antrosios koronaviruso bangos vėl mažinamas reisų skaičius, todėl metų nuostoliai gali būti skaičiuojami milijonais eurų.

Panašiai yra visame pasaulyje: Tarptautinės kelių transporto sąjungos užsakytas tyrimas parodė, kad visos keleivius keliais gabenančios įmonės šiemet neteks 57 proc. pajamų, o vykdančios užsakomuosius reisus turistams – net 82 proc.

„Pandemijos laikotarpiu tokie sprendimai panašėja į karą su vežėjais maro metu“, – teigė „Kautros“ vadovas L.Skardžiukas.

Tapo nepageidaujami

Tolimojo keleivinio transporto kompanijos TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, susidaro įspūdis, kad dešimtmečius rinką kūrę vežėjai tapo joje nepageidaujami ir veikiantys nelegaliai.

„Maršrutus formavo ne valstybė, o patys vežėjai savo pastangomis ir veikdami rinkos konkurencijos sąlygomis. Todėl priverstinis sutarčių nutraukimas kelia daug klausimų dėl bendrovių jau įvykdytų investicijų transporto priemonių parkams ir autobusų stotims atnaujinti, vairuotojams rengti“, – aiškino A.Indrašius.

Savo ruožtu bendrovės „Skuodo autobusai“ vadovas Rimantas Pabrėža svarstė, kad Konkurencijos taryba savo sprendimu sukūrė tokią situaciją, kad jau reikalingas naujas teisinis reglamentavimas.

„Vyksta daug diskusijų ir ginčų, bet pasigendame aiškios ir skaidrios valstybės strateginės politikos šiuo klausimu.

Ji būtina, kad išvengtume gresiančios regionų atskirties“, – teigė R.Pabrėža.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.