Nors 4,9 proc. Kinijos augimas – šiek tiek mažesnis už prognozes, pramonės produkcijos apimtys jau viršijo lūkesčius.
Rekordinis susitraukimas
Kinijos ekonomika tęsia atsigavimą po Covid-19 pandemijos iššūkių: antra didžiausia pasaulio ekonomika liepos-rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 4,9 proc.
Vis dėlto tai mažesnis rodiklis, nei 5,2 proc. ekonomistų prognozuotas augimas, tačiau Kinija – pirmaujanti pagal atsigavimą pasaulio ekonomika.
Beveik 5 proc. ekonomikos augimas – toli nuo nuosmukio, kurį Kinijos ekonomika patyrė 2020 metų pradžioje: pirmuosius tris metų mėnesius, kai šalyje buvo sustabdytos pramonės įmonės, Kinijos ekonomika susitraukė rekordiniais 6,8 proc.
Tai buvo pirmasis kartas, kada Kinijos ekonomika susitraukė nuo tada, kai ji pradėjo registruoti ketvirčio duomenis dar 1992 metais
Aukšti tikslai
Naujausi Kinijos ekonomikos augimo duomenys rodo, kad Kinijos atsigavimas įsibėgėja, nors ekspertai dažnai abejoja šalies ekonominių duomenų tikslumu.
Ekonomistai pastebi, kad naujų darbo vietų atsiradimas Kinijoje išlieka stabilus, o tai skatina vartojimą. Kinijos rugsėjo mėnesio prekybos rodikliai taip pat rodo spartų atsigavimą – eksportas augo 9,9 proc., o importas – 13,2 proc, palyginti su praėjusių metų rugsėju.
Pastaruosius du dešimtmečius vidutinis Kinijos ekonomikos augimo tempas buvo apie 9 proc., nors ir palaipsniui lėtėjo. Vis dėlto šiemet pasiekti ekonomikos augimo tikslus sutrukdė ne tik koronaviruso pandemija, bet ir tebevykstantis prekybos karas su JAV, pakenkęs Kinijos ekonomikai.
Metų pradžioje, kada kelionių ribojimai sustabdė ekonominę veiklą, Kinijos centrinis bankas skyrė lėšų ekonomikos skatinimui ir darbuotojų užimtumui užtikrinti, tačiau pastaruoju metu paramos priemonių sumažėjo.
Kinijos premjeras Li Keqiangas spalį perspėjo, kad šalis turi skirti visas įmanomas pastangas, kad pasiektų savo metinius tikslus.
Šaliai pradedant atsigauti, antrąjį šių metų ketvirtį ekonomikos augimas šalyje pasiekė 3,2 proc. Ekonomistai vertina, kad šį augimą lemia atsigaunantis eksportas.
Kelionių bumas
Kinijos ekonomiką paspartinti turėjo ir „Auksinė savaitė“ – spalio 1 prasidedantis Nacionalinės dienos šventimas, kuris trunka visą savaitę ir kada milijonai kinų keliauja.
Kadangi tarptautinės kelionės – vis dar labai ribotos, milijonai kinų keliavo ir leido pinigus savo šalyje.
Skaičiuojama, kad per aštuonias dienas Kinijoje įvyko 637 mln. kelionių, iš kurių gauta 466,6 mlrd. Kinijos juanių (59,9 mlrd. eurų) pajamų.
Pardavimai neapmokestinamų prekių (angl. duty free) zonoje Hainano provincijoje, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei dvigubai – beveik 150 proc.
Svarbu ir Lietuvai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad Lietuvą iš antros Covid bangos ištemps atsigaunanti Kinijos ekonomika.
„Skaičiai rodo, kad Kinijos ekonomikos augimas ne tik įsibėgėja, bet tampa labiau diversifikuotas: prie pramonės augimo vis labiau prisideda vidaus paklausa. Kinijos vartojimo rinkoje ne tik prasidėjo atsigavimas – Kinijos vartojimo atsigavimas vis labiau stiprėja. O stiprėjantis Kinijos vartojimas stipriai prisidės ir prie Lietuvos ekonomikos atšokimo.
Kodėl stiprėjantis Kinijos vartojimas yra svarbus teigiamas signalas Lietuvos ekonomikai? Juk Kinijos svoris Lietuvos eksporto struktūroje yra santykinai nedidelis. Atsakymas paprastas: stiprėjantis Kinijos vartojimas automatiškai didina importo poreikį Kinijoje, o didesnis importinių prekių poreikis teigiamai veikia Europos Sąjungos pramonės, kuri yra priklausoma nuo pasaulinio vartojimo, rodiklius.
Stiprėjant didžiųjų ES valstybių pramonei, vis daugiau kontraktinių užsakymų sulauks Lietuvos pramonė, kuri generuoja 75 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių ir užima didžiausią dalį Lietuvos BVP“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ekonomistas.
