Kai kovą buvo paskelbtas karantinas, net ir pasienyje ties Lenkija buvo nutįsusios vilkikų eilės. Tuomet pasigirdo spėlionių, kad transporto verslas bus visiškai paralyžiuotas.
Taip nenutiko. Krovinių gabenimas sausumos keliais ar laivais, galbūt truputį stabtelėjęs, netruko atgyti. Užtat keleiviniam transportui – riesta.
Aviacija. Per mėnesį – vos daugiau nei pusantro tūkstančio keleivių vietoj anksčiau buvusių šimtų tūkstančių. Toks šalies oro uostams buvo balandis. Gegužę – ne ką smagiau, nes keleivių srautas siekė vos 4,2 tūkst.
Užtat birželį jų jau buvo dešimt kartų daugiau, o rugpjūtį keleivių skaičius viršijo 200 tūkst. Tiesa, spalį jų buvo 77 tūkst.
Pasak „Lietuvos oro uostų“ aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, vis labiau mažėjantį keleivių ir skrydžių skaičių lemia nuolat kintantys keliavimo ribojimai.
„Tenka pripažinti, kad didžiausiu iššūkiu aviacijai tampa reguliariai kintančios keliavimo taisyklės. Žmonės negali planuotis išvykų – kiekviena galimybė skristi kaskart pakimba ant plauko.
O kad noras keliauti niekur nedingęs, įrodo skaičiai. Juk išbraukus atitinkamas valstybes iš paveiktų šalių sąrašų orlaivių užpildymas šokteli dvigubai“, – teigė A.Stikliūnas.
Anot A.Stikliūno, panaši situacija ir kalbant apie oro bendrovių skrydžių planus šių metų pabaigoje – planavimas vyksta kelioms savaitėms nuo esamos datos būtent dėl nuolat kintančių šalių apribojimų.
Užtat krovinių gabenimas lėktuvais šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį jų perskraidinta net 17,6 karto daugiau nei prieš metus. Priežasčių yra nemažai, tačiau viena pagrindinių – nuolat plūstančios medikamentų, kaukių ir kitų apsaugos priemonių, skirtų kovoti su COVID-19, siuntos.
Vilkikai. Pernelyg skųstis neturėtų ir keliais krovinius gabenančios įmonės.
Žinoma, vienur ar kitur pasienyje, ypač ties Baltarusija, nuolat kyla nesklandumų. Nepaisant to, srautai išliko stabilūs. Antai antrąjį ketvirtį krovinių keliais gabenta per 27 tūkst. tonų – beveik tiek pat, kiek prieš metus.
Autobusai. Užtat autobusais keleivius gabenančios įmonės tiesiog skęsta. Šalies viduje keleivių srautai sumažėjo dešimtimis procentų, o tarptautiniuose reisuose – dešimtimis kartų. Antai antrąjį ketvirtį tarptautiniais maršrutais buvo vežami vos 4009 keleiviai, nors prieš metus – daugiau nei 143 tūkstančiai.
„Keleivių vežimo sektorius, be jokių abejonių, yra vienas tų, kuriuos koronaviruso pandemija paveikė labiausiai.
Keleivių smarkiai sumažėjo ne tik miestų ir priemiestiniuose, bet ir tarpmiestiniuose maršrutuose, kurie iš esmės sudaro ekonominį vežėjų veiklos pagrindą. O tarptautinių ir užsakomųjų reisų segmente keleivių iš esmės neliko“, – sakė Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Asociacijos duomenimis, keleivių skaičius ir vežėjų pajamos, palyginti su 2019 metais, šiemet krito daugiau nei per pusę.
Pirmojo karantino metu kovą–birželį tolimojo susisiekimo maršrutais vežta 72 proc. mažiau keleivių, vežėjai patyrė apie 2,5 mln. eurų nuostolių ir negavo apie 8 mln. eurų planuotų pajamų.
Antroje birželio pusėje vežėjai atnaujino eismą daugumoje aptarnaujamų maršrutų, tačiau vasarą keleivių buvo tik apie 65–70 proc. pernykščio lygio. Rugsėjo ir spalio mėnesiais šis rodiklis krito iki 50–60 proc., o paskelbus antrąjį karantiną skaičiai vėl gali pasiekti kovo ar balandžio lygį.
„Įmonės, nors ir dirbdamos nuostolingai, stengiasi nenutraukti reisų ir išlaikyti bent minimalų maršrutų tinklą.
Pablogėjusi finansinė padėtis ir išsekusios atsargos yra viena pagrindinių keleivių vežimo sektoriaus problemų.
Tačiau ne mažiau nerimo kelia ir Konkurencijos tarybos įpareigojimas besitęsiant pandemijai per 8 mėnesius nutraukti su vežėjais sudarytas sutartis“, – sakė G.Nakutis.
Konkurencijos prievaizdai siekia, kad Lietuvos transporto saugos administracija nutrauktų sutartis su 42 įmonėmis, aptarnaujančiomis tarpmiestinius maršrutus, nors terminai toli gražu nėra pasibaigę.
Anot Konkurencijos tarybos, šios sutartys sudarytos nesilaikant teisės aktų.
„Mūsų nuomone, kol nesibaigė COVID-19 sukelta ekstremali situacija ir teismai, nereikėtų skubotai priimti sprendimų, kurie dar labiau pablogintų keleivių bei vežėjų padėtį ir padidintų šalies regionų atskirtį“, – sakė asociacijos vadovas.
Geležinkeliai. Ne ką geresnė ir keleivius traukiniais vežančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LTG Link“ padėtis.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius keliones traukiniais vietiniais maršrutais rinkosi 2,52 mln. žmonių – 28 proc. mažiau nei pernai (3,51 mln.). Rugsėjį rezultatai gerėjo ir keliaujančiųjų buvo 13 proc. mažiau nei prieš metus – 331 tūkst.
Tačiau vos paskelbus antrąjį karantiną įmonė pranešė, kad laikinai stabdomi 25 reisai, o dar keturiolikoje maršrutų keičiamas traukinių kursavimo grafikas – tiesiog jų bus mažiau. Tad metams baigiantis rezultatai tikrai nespindės.
Užtat krovinių gabenimu besiverčianti „LTG Cargo“, susidūrusi su sunkumais pavasarį, sėkmingai ropščiasi į viršų.
Sausio–rugsėjo mėnesiais įmonė gabeno 38,8 mln. tonų krovinių – 6 proc. mažiau nei pernai (41,2 mln. tonų).
Tačiau rugsėjį bendrovė jau fiksavo augimą – vežė 5 mln. tonų krovinių, arba 9 proc. daugiau, nei pernai rugsėjį (4,6 mln. tonų). Spalis irgi buvo derlingas – pergabenta 5,03 mln. tonų krovinių, arba 4,5 proc. daugiau nei prieš metus. Srautui augti daugiausia įtakos turėjo spalį ūgtelėjęs grūdų, trąšų ir skaldos gabenimas.
„Nors krovinių vežimo rinkose išlieka didelis neapibrėžtumas, mes toliau sėkmingai artėjame prie praėjusių metų rezultatų lygio.
Nuo šių metų pradžios, kai prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija, atsilikimą sumažinome daugiau nei perpus. Mūsų kryptis nesikeičia – ir toliau stengsimės diversifikuoti krovinių srautą, kurti naujas paslaugas, o veiklą plėsti tarptautinėse rinkose“, – sakė „LTG Cargo“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Įdomu, kad šįmet itin išaugo geležinkeliais iš Kinijos gabenamų krovinių srautas. Sausio–spalio mėnesiais jų atvežta 34,4 tūkst. TEU (matavimo vienetas – 20 pėdų ilgio konteinerio ekvivalentas), arba net 4 kartus daugiau nei prieš metus.
Pasak E.Lazausko, kiniškų krovinių šuolį lėmė sumažėję oro ir jūros transporto pajėgumai, pailgėjusi pristatymo trukmė ir pakilusios vežimo kainos. Dėl to daugeliui verslų teko persiorientuoti ir daugiau krovinių gabenti geležinkeliu.
