„Sektorinę mokesčių politiką perorientuosime į aplinkosauginius tikslus, išplėsime gamintojų atsakomybę ir užtikrinsime „teršėjas moka“ principo taikymą, siekdami atspindėti tikrąją gamtos išteklių kainą. Sutaupytas ir papildomai surinktas mokesčių mokėtojų lėšas nukreipsime stiprinti žaliųjų pokyčių bangą ir mažinti pažeidžiamiausių gyventojų mokestinę naštą“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.
Projekte taip pat teigiama, kad skatinant atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą, transformuojant gamybos ir paslaugų verslo modelius, iki 2024 metų bus sukurta 10 tūkst. naujų darbo vietų, šalies antrinių žaliavų panaudojimo indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį.
Taip pat ketinama siekti iki 2030 metų 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, palyginti su 2005 metais.
„Iki 2025 metų stabilizuosime ŠESD išmetimus net ir tuose sektoriuose, kuriuose iki šiol buvo jų augimas – transporto ir žemės ūkio veiklose. Kartu su verslu ir visuomene iki 2022 metų pabaigos sukursime sektorines dekarbonizacijos darbotvarkes, identifikuosime kertinius transformacijos žingsnius, paramos ir rinkos poveikio priemones“, – kalbama Vyriausybės programos projekte.
Projekte taip pat žadama reikšmingai išplėsti žaliųjų pirkimų taikymo apimtis siekiant, kad nuo 2023 metų žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, remiant darbuotojų įgūdžių, perorientavimo programas, skatinančias pereiti prie klimatui draugiškesnių technologijų.
