„Jūs žinote mūsų poziciją dėl „Nord Stream“, ypač sankcijų požiūriu. Mes jas atmetame, nes eksteritorines sankcijas laikome neteisėtomis“, – pirmadienį sakė Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė Anna Sophie Eichler.
Vokietijos leidinys „Handelsblatt“ praėjusį šeštadienį citavo JAV ambasadoriaus Vokietijoje pareigas laikinai einančią Robin Quinville, pareiškusią, jog Vokietijos valdžia turėtų skelbti moratoriumą „Nord Stream 2“ projektui.
„Atėjo laikas Vokietijai ir Europos Sąjungai įvesti moratoriumą dujotiekio statybai“, – sakė R.Quinville.
Jos žodžiais, taip būtų pademonstruota, kad Europa nebesitaikys su Rusijos „klastingu elgesiu“.
„Šis dujotiekis yra ne tik ekonominis projektas, bet ir politinis įrankis, kurį Kremlius naudoja Ukrainai apeiti ir Europai suskaldyti“, – pabrėžė R.Quinville.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, Rusijos statybinių laivų grupė, tarp kurių – „Gazprom“ priklausantis „Akademik Čersky“, gruodžio 5-ąją atplaukusi prie Vokietijos pakrančių šio dujotiekio tiesimui užbaigti, užėmė atitinkamas pozicijas jūroje. Leidimas tęsti vamzdyno tiesimą įsigaliojo praėjusį šeštadienį.
Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.
Lenkija, Ukraina ir Baltijos valstybės taip pat įnirtingai priešinasi projektui, nuogąstaudamos, kad naujas dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekimo ir kad Maskva galėtų tuo pasinaudoti politiniam spaudimui daryti.
Vokietija „Nord Stream 2“ projektą laiko ekonominiu, nors ir pripažįsta jo politinės dedamosios buvimą.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas.
Praėjusią savaitę abeji JAV Kongreso rūmai – Atstovų Rūmai ir Senatas – suderino ir įtraukė į ateinančių metų gynybos biudžeto projektą pataisas, numatančias griežtesnes sankcijas prieš Rusijos vadovaujamus dujotiekių projektus „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“.
Išplėstos sankcijos paliestų įmones, įsitraukusias į „Nord Stream 2“ projekto užbaigimą. Visų pirma, numatytos sankcijos už vamzdynams tiesti naudojamų laivų pardavimą, nuomą ar perleidimą, taip pat ir tarpininkavimą tokiuose sandoriuose, tokių laivų draudimą ar perdraudimą, jų techninį modernizavimą arba sąlygų tam sukūrimą.
Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94 proc. jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, padvigubintų rusiškų dujų tiekimo Vokietijai, apeinant tranzitines valstybes, galimybes.
„Gazprom“ yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2“ projektą vystančios bendrovės akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
