Daugiau kaip 16 mln. eurų kainavęs sveikatingumo centras šalia „Švyturio“ arenos uostamiestyje atvėrė duris prieš kelerius metus. Skelbta, jog čia pradėjęs veikti universalus plaukimo baseinas tinka viskam – tarptautinėms varžyboms, treniruotėms, plaukimo mėgėjų, moksleivių pratyboms.
Statybų užsakovė Klaipėdos savivaldybė didžiavosi baseino patalpose įrengta unikalia 9 metrų gylio ir 8 metrų pločio šachta – betoniniu vandens vamzdžiu, pritaikytu profesionalių narų gelbėtojų, karo jūrininkų, giluminio nardymo mėgėjų reikmėms. Kitose Baltijos šalyse tokio įrenginio nėra.
Bet džiaugtasi neilgai – iš specializuotos nardymo šachtos šiemet vasarą išleistas vanduo. Kada nardytojai vėl galės ten treniruotis, tobulinti savo įgūdžius, niekas nežino.
Šachta leidžia vandenį
Daugiafunkcį 7400 kvadratinių metrų ploto sveikatingumo centrą pagal jungtinės veiklos sutartį statė įmonės „Axis Industries“ ir „Deglas“. Atliktų darbų vertė siekė 16,6 mln. eurų: 11,6 mln. eurų skirta iš Europos Sąjungos fondų, valstybė pridėjo 1 mln., savivaldybė – 4 mln. eurų.
Olandijos kompanijos „Slagnen Koenis International B.V.“ ir Lietuvos biuro „Cloud architektai“ parengtas techninis projektas, statybų priežiūra kainavo daugiau kaip pusę milijono eurų.
Bet po pirmosios pandemijos bangos pastebėta, kad šachta nesandari, – vanduo veržėsi per plyšius, ant grindų telkšojo balos. Nardymo profesionalai ir mėgėjai dabar šį įrenginį juokais vadina „kopūstu rauginimo bačka“, stebisi ir pyksta, kodėl negali naudotis brangiai kainavusiu įrenginiu.
„Manėme, kad užteks pašalinti smulkius gedimus, o dabar matome, kad reikia kapitalinio remonto. Šachtą pavojinga eksploatuoti. Atrodo, reikės griauti dalį sienų“, – kalbėjo sveikatingumo centrą pagal koncesijos sutartį valdančios įmonės „Klaipėdos baseinas“ vadovė Ieva Vaičiurgė.
Klaidų niekas nepripažįsta
Sveikatingumo centro valdytojams paaiškinta, kad įrenginys išties nesandarus, kelia rimtą grėsmę ir prižiūrėtojų, ir nardytojų saugumui. Išleidę vandenį ir netekę klientų jie patiria finansinių nuostolių.
Narams, kurie dvejus metus naudojosi baseino šachta, vasarą teko persikelti į Slengių (Klaipėdos r.) karjerą – ten jie dabar treniruojasi. Įrenginys uždarytas po to, kai specialistai įvertino pastebėtus defektus dalyvaujant jį montavusios įmonės „Axis Industries“ atstovams.
Kol kas savo klaidų niekas nenori pripažinti – baseino statytojai kaltę dėl defektų verčia projektuotojams, kurie gyrėsi savo patirtimi statant panašius sveikatingumo centrus su plaukimo baseinais kitose šalyse.
Rangovai nesutinka su pirminiais savivaldybės ekspertų vertinimais, savo ruožtu kaltina plaukimo baseino šeimininkus – esą defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo šachtos eksploatavimo.
Ginčai persikėlė į teismą
Ginčai persikėlė į Klaipėdos apygardos teismą – savivaldybė reikalauja, kad rangovai būtų įpareigoti pašalinti šachtos statybos broką. Be to, koncesininkai nustatė dar apie 200 kitokių defektų.
Rangos darbų sutartyje įrašytas statybos įmonių įsipareigojimas pašalinti defektus. Tam buvo sukurtas ir garantinis lėšų fondas.
Klaipėdos savivaldybė jau pradėjo pinigus naudoti.
Tuomet civilinį ieškinį teismui pateikė rangovai. Neigdami broką jie aiškina, jog savivaldybė negali naudotis 200 tūkst. eurų garantine suma, kol tiksliai neįvertinti visi defektai ir jų kilmė.
Bylos teismą pasiekė pernai, tačiau dėl įvairiausių priežasčių jų nagrinėjimas vis dar neįsibėgėjo. Balandžio viduryje teismas paskyrė atlikti kompleksinę nardymo šachtos statybos ekspertizę.
„Būtina nustatyti, kodėl ir kada atsirado defektai – statant įrenginį ar vėliau, kai jis jau buvo perduotas užsakovams“, – sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.
Gliaudo įvairias versijas
Kompleksinė ekspertizė turėjo būti atlikta liepą, tačiau rangovų prašymu kelis kartus atidėta. Specialistų užduotis – įvertinti broką, surašyti aktą, nurodyti, kiek kainuos pašalinti defektus.
Įtariama, kad šachtos statybai naudotas kokybės standartų neatitinkantis nerūdijantysis plienas. Bet rangovai pripažįsta tik menką dalį pastebėtų defektų.
Neatmetama ir koncesininkų kaltė – šachtos prižiūrėtojai galėjo sugadinti nardymui skirtą įrenginį netinkamai jį naudodami. Mat buvo keičiami nutrūkę kilnojamąjį šachtos dugną laikantys lynai.
Visas galimas versijas, defektų kilmę patikrins kompetentingi statybų ekspertai, kurių išvadomis vadovausis Klaipėdos apygardos teismas.
Uostamiesčio savivaldybei ir sveikatingumo kompleksą stačiusioms įmonėms ("Axis Industries" ir "Deglas") teks papurtyti kišenes - už paslaugas ekspertams turės solidariai sumokėti daugiau kaip 9 tūkst. eurų.
Grėsmė baseino veiklai
Sveikatingumo centro statybos projektą kuravęs Klaipėdos savivaldybės atstovas Gintaras Dovydaitis paaiškino, jog laukiama tikslesnės informacijos ir apygardos teismo sprendimų.
Kada nardymo šachta bus suremontuota ir nardytojai galės į ją sugrįžti, niekas negali pasakyti.
Vienu metu šachta gali naudoti 15 žmonių. O nardytojai širsta, anot jų, garantinį statybų fondą valdanti miesto valdžia esą nesprendžia problemų, todėl vežimas ir nejuda iš vietos.
Jeigu dėl šachtos remonto bei kitų defektų tektų uždaryti daugiau sveikatingumo komplekso patalpų, nepatogumų patirtų ir plaukimo baseiną lankantis miestiečiai, sportininkai.
Giliausias pasaulyje
Šį mėnesį Mščonuve netoli Varšuvos atidarytas 45,5 metro gylio nardymo baseinas su dirbtinėmis povandeninėmis uolomis, laivo nuolaužomis ir majų griuvėsiais. Jame nardymo entuziastai galės ir pramogauti, ir treniruotis, baseinu naudosis ugniagesiai, kariai. Tai giliausias toks įrenginys pasaulyje.
Šiam baseinui užpildyti reikia 8 tūkst. kubinių metrų vandens, o tai yra daugiau nei 20 kartų daugiau, nei reikia pripildyti tradicinį 25 metrų ilgio baseiną.
Baseinui Lenkijoje pastatyti per daugiau nei dvejus metus buvo sunaudota apie 5 tūkst. kubinių metrų betono. Statybos kainavo maždaug 8,9 mln. eurų. Iki šiol giliausiu pasaulyje buvo laikomas 42 metrų gylio baseinas Italijos Montegroto Termės miestelyje.
