39-erių G.Skaistė interviu naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad kitų metų valstybės išlaidos bus papildomai didinamos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, tuo metu papildomų pajamų šaltinių nėra, todėl šias lėšas teks skolintis, o valdžios sektoriaus deficitas tikriausiai bus didesnis kaip 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
– Biudžeto tikslinimas eina į pabaigą, trečiadienį jį turėtų svarstyti Vyriausybė. Kuo atnaujintas variantas skiriasi nuo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengto projekto?
– Pagrindiniai pasikeitimai susiję su kovido suvaldymo situacija. Buvusi Vyriausybė turėjo madą skolintis Vyriausybės nutarimais ir netraukti to į biudžetą, tuo metu mes manome, kad tos lėšos turėtų būti apskaitomos skaidriai, kad visi žinotų, kaip jos išleidžiamos, kad tiems sprendimams būtų Seimo mandatas. Todėl tiesiog įtraukiame visus su kovidu susijusius pokyčius į biudžetą.
Yra ir atskira išlaidų grupė, susijusi su įstatymais, kurie buvo priimti ankstesnės Seimo kadencijos metu, bet jiems lėšų biudžete kažkodėl nebuvo numatyta. Tai papildomas pensijų indeksavimas, kuris buvo priimtas prezidento iniciatyva, išankstinės pensijos perskaičiavimas, įtraukiamos ugdymui skirtos lėšos, socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų pavežėjimas į darželius ir panašūs dalykai.
– Čia kalbate apie jau ne kartą minėtas papildomas 1 mlrd. eurų išlaidas. Ar ši suma jau yra didesnė?
– Kalbant apie kovido dalį, ji yra apie 1 mlrd. eurų. Kitų papildomų išlaidų grupė sudaro apie 140 mln. eurų, tačiau ją dar reikėtų tikslintis, konkrečius skaičius turėsime tik trečiadienį.
– Papildomas išlaidas numatoma finansuoti tik skolintomis lėšomis ar radote ir kitų finansavimo šaltinių?
– Esame sutarę, kad tokiu rizikingu ir neapibrėžtu laikotarpiu papildomų mokesčių neįvedinėsime, todėl skolinsimės, visos šalys Europoje propaguoja panašią praktiką. Skolinimosi sąlygos dabar yra labai geros, o skolos suvaldymas jau yra kitų metų klausimas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis šių išlaidų yra vienkartinės, susijusios su kovido valdymo situacija ir jau 2022 metų biudžete jų būti neturėtų.
– Ar tos papildomos išlaidos atsispindės tik valstybės biudžete, ar dalis jų teks ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams?
– Tai yra bendros išlaidos, kurios teks tiek valstybės biudžetui, tiek „Sodrai“ ir PSDF. Dabar negalėčiau tiksliai pasakyti, kaip tos išlaidos konkrečiai pasiskirsto per šiuos biudžetus.
– Ar yra kažkokių rimtesnių pasikeitimų, planuojamų pajamų srityje? Ar šią savaitę Finansų ministerijos atnaujintos makroekonominės prognozės turi tam kažkokios įtakos?
– Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, pagal kurias ir buvo planuojamas biudžetas, situacija drastiškai nepasikeitė, todėl ir pajamų srityje didesnių pokyčių neturėtų būti.
Tiek vidutinio darbo užmokesčio, tiek darbo užmokesčio fondo augimą 2021 metais dabar prognozuojame didesnį nei numatėme anksčiau. Tai nuteikia optimistiškai, kad bent jau iš darbo mokesčių surenkamos pajamos neturėtų sumažėti. Tačiau šiek tiek sumažinta kitų metų BVP prognozė. Taigi vienoje srityje matome geresnę situaciją, kitoje – ne tokią gerą, bet bendras rizikų lygis išlieka panašus, kaip buvo.
– Ar jau aišku, kiek dėl numatytų papildomų išlaidų, kurios sudaro kiek daugiau kaip 2 proc. prognozuojamo kitų metų BVP, didės bendras valdžios sektoriaus deficitas?
– Galutinius skaičius dar reikėtų tikslinti, buvo įtraukta dar papildomų įvairių institucijų pasiūlymų, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijų. Reikėtų žiūrėti į bendrą skaičių visos lentelės gale, tačiau šiandien jį man būtų dar sudėtinga pasakyti.
– Galima prognozuoti, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks apie 7 proc. BVP?
– Manau, kad bus didesnis kaip 7 procentai.
– Kokį lygį kitų metų pabaigoje gali pasiekti valstybės skola?
– Aš manau, kad pirmiausiai reikėtų galutinai suskaičiuoti visas išlaidas, nes dar vyksta paskutiniai derinimai su ministerijomis. Reikėtų palaukti trečiadienio ir tada jau turėtų būti aiškesnės prognozės dėl valstybės skolos.
– Kada galima tikėtis biudžeto patvirtinimo Seime?
– Planuojame, kad trečiadienį biudžetą patvirtins Vyriausybė ir ketvirtadienį turėtų vykti antras svarstymas Seime. Tokiu atveju priėmimas būtų ateinančią savaitę.
– Kitąmet tikriausiai nepavyks išvengti biudžeto peržiūros. Ar esate pasiplanavę, kada tai galėtų būti daroma?
– Išimame visus projektus, kurie yra susiję su Recovery fondu (ES Ekonomikos gaivinimo fondas – BNS) – ir pajamas, ir išlaidas, kol bus aiškūs Europos Komisijos kriterijai ir kokie projektai bus finansuojami. Kiekvienas naujai atėjęs ministras nori peržiūrėti, kokie projektai buvo parengti, ar jie iš tikrųjų pakeis mūsų ekonomikos DNR, ar skirti tiesiog pravalgyti. Tam reikia laiko.
Turime sutarimą su Europos Komisijos vadove dėl tam tikro laiko rezervo tokiai peržiūrai, todėl planuojame išimti visus šiuos projektus ir jau su jais ir pajamomis iš Recovery fondo sugrįžti 2021 metais prie biudžeto tikslinimo.
– Ar tai būtų daroma pavasario sesijos metu, ar nusikeltų į rudenį?
– Tikėtina, kad tai vyktų pavasario sesijos metu, bet tiksliai dar negaliu pasakyti.
– Kalbant apie ateities biudžetus, kad ir 2022 metų, daug dėmesio teks skirti valdžios sektoriaus deficito ir skolos suvaldymui. Kokios priemonės tam bus naudojamos?
– Kaip jau minėjau, 2022 metais jau neturėtų būti kovidinių išlaidų, todėl bendras vaizdas bus paprastesnis. Taip pat planuojame peržiūrėti įvairias mokesčių lengvatas, galbūt ir pačią mokesčių sistemą, kad ji būtų teisingesnė ir tas horizontalus apmokestinimas būtų vienodesnis.
Tikėtina, kad lengvatos bus peržiūrėtos jau kitų metų pirmąjį pusmetį, galbūt šiek tiek peržvelgsime ir pačią mokesčių sistemą. Tuomet pamatysime, kiek iš to galima surinkti papildomų pajamų. Žinoma, šešėlio mažinimo priemonės taip pat yra numatytos, nors tikslių skaičiavimų, kiek jos galėtų atnešti papildomų pajamų, kol kas nėra. Skaičiuosime kartu su Valstybine mokesčių inspekcija.
– Koks, jūsų manymu, yra tvarus valstybės skolos lygis ir kiek laiko prireiks jam pasiekti?
– Sunku pasakyti, kada mums pavyks pasiekti tą optimalų skolos lygį. Sutikčiau su ekspertų pozicija, kad optimalus skolos lygis Lietuvai yra 40 proc. BVP, tačiau šiandien situacija yra pakankamai neapibrėžta ir išlaidų poreikis labai didelis. Todėl greitai pasiekti to rezultato nepavyks, reikės susidaryti ilgalaikę strategiją ir jos laikytis.
– Ar valstybės skolos lygis, jos santykis su BVP bus daugiau mažinamas augančios ekonomikos sąskaita, ar galima tikėtis ir nominalaus skolos dydžio mažėjimo?
– Aš manau, kad tai bus daroma ekonomikos augimo sąskaita.
– Ar galima tikėtis, kad mokestiniai sprendimai bus priimti iki kitų metų birželio pabaigos ir įsigalios nuo 2022-ųjų pradžios, taip išlaikant šešių mėnesių pasirengimo pokyčiams laikotarpį?
– Jeigu mes nuspręsime dėl pokyčių, aš asmeniškai manau, kad sprendimus turėtume priimti pirmąjį pusmetį, kad turėtų verslas tą pusės metų prisitaikymo laikotarpį.
– Ketinate vengti praktikos, mokestinius pakeitimus tvirtinti metų pabaigoje, kartu su biudžeto projektu?
– Tikrai taip, planuojame, kad būsime atsakingesni ir kartu su biudžeto projektu neteiksime esminių mokesčių pakeitimų, kadangi tai žalinga verslui. Jis turi turėti galimybę planuoti pokyčius ir investicijas. Teisingiau būtų procesą planuoti iš anksto ir tokius pakeitimus priimti pirmąjį metų pusmetį.
– Vyriausybės programoje kalbama apie ketinimus svarstyti šeimos, kaip gyventojų pajamų mokesčio mokėtojos, galimybę? Kada tai galėtų būti daroma?
– Planuojame 2021 metų pradžioje sudaryti plačią ekspertų grupę, pirmiausiai diskusijai dėl gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos, kad ji galėtų būti naudojama ir kaip socialinės politikos įrankis. Šeima būtų apmokestinama kaip vienas vienetas, būtų vertinamos visos jos gaunamos pajamos, nepaisant to, iš kur jos ateina, būtų atsižvelgiama į išlaikytinių skaičių, nustatant, kiek mokesčių reikia mokėti.
Diskutuoti reikėtų ne tik apie tokios sistemos tikslingumą, bet ir apie įgyvendinimo problemas, nes toks pokytis būtų pakankamai ženklus ir mokesčių administravimas gali būti sudėtingas. Reikia įvertinti visus aspektus ir tik tada nuspręsti, ar toks pokytis turėtų vykti, o jei vyktų – kokiais etapais. Aš čia greitų sprendimų tikrai nematau.
– Vyriausybės programoje taip pat kalbama apie biudžeto priklausomybės nuo netiesioginių mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų – mažinimą. Kuo jie galėtų būti keičiami?
– Manome, kad reikėtų didinti pajamas iš kitų mokesčių. Pirmiausiai kalbame apie aplinkosaugos mokesčius, nes tokia yra bendra ES politika. Pirmiausiai pokyčiai bus nukreipti į šitą sritį – lengvatų mažinimą, automobilių registracijos mokestį, kuris turėtų atrodyti kitaip. Diskutuosime ir apie turto apmokestinimą, kaip jį padaryti teisingesnį, tačiau kaip tai atrodys, atsakymo dabar neturiu.
– Ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis yra jūsų darbotvarkėje?
– Tokio plano neturime, bet, kaip ir sakiau, tai yra diskusijų klausimas. Ieškosime geriausio modelio, kaip padaryti, kad ir socialiai jautriausios grupės nenukentėtų nuo apmokestinimo, bet turtas būtų apmokestinimas nuosekliai, kad galintys susimokėti turto mokestį tą ir darytų, nes tai yra socialiai teisinga.
– Vyriausybės programoje kalbama ir apie savivaldos finansinio savarankiškumo didinimą. Kokias priemones tam esate numatę?
– Savivaldybės tikrai kelia klausimą, kad jos nori įgyvendinti investicinius projektus, tačiau neturi jokių galimybių skolintis ir dėl to yra suvaržytos. Yra trys galimybės spręsti šį klausimą – didinti savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų šaltinius, patikslinti savivaldos skolinimąsi reglamentuojanti konstitucinį įstatymą arba steigti fondą, kuris galėtų koofinansuoti savivaldybių investicijų projektus.
Pasirinkimo, kuris iš šių variantų yra geriausias, šiandien dar neturime, tačiau tą klausimą tikrai reikės svarstyti. Manau, tą optimalų variantą savivaldybėms ir Vyriausybei pateiksime kitų metų pradžioje. Bet norint keisti konstitucinį įstatymą, reikėtų platesnio politinio sutarimo, nes tam reikia pakankamai didelės Seimo narių dalies.
– Kas šiuo klausimu galėtų būti valdančiosios daugumos sąjungininkai Seime?
– Tokių savivaldybininkų, ypač tarp vienmandatininkų, tikriausiai yra nemažai ir jie būtų linkę leisti savivaldybėms daugiau skolintis. Tačiau man labiau norėtųsi politinio sutarimo, kad mes visi tą naują modelį matytume panašiai ir jis nebebūtų kaitaliojamas ateityje. Geriau sutarti plačiau su opozicinėmis partijomis, kad tą kryptį mes matytume vienodai.
– Finansų ministerijos valdoma „Ignitis grupė“ šiemet sėkmingai surengė IPO ir debiutavo „Nasdaq“ Vilniaus ir Londono biržose. Ar matote galimybių tęsti šį procesą?
– Esame kalbėję, kad kapitalo rinką Lietuvoje reikia stiprinti, todėl matytume tokią galimybę, tačiau reikėtų dar kalbėtis ir analizuoti, kada ir kokios įmonės geriausiai tiktų listinguotis. Šiuo metu sprendimų tikrai nėra.
– Kalbant apie kapitalo rinką, ankstesnė Vyriausybė taip pat svarstė galimybę įteisinti vadinamąją investicinę sąskaitą, kuri supaprastintų taupyti ir investuoti skiriamų pajamų mokesčių administravimą, tačiau užklupus koronaviruso pandemijai šie planai nebuvo įgyvendinti. Ar ketinate atnaujinti diskusijas šiuo klausimu?
– Manau, kad galime apie tai kalbėtis. Konkrečių planų neturiu, bet pati idėja yra įdomi ir, manau, verta diskusijų. Tą galėtume daryti 2021 metais.
– Ar jau esate apsisprendus dėl savo komandos – viceministrų ir ministerijos kanclerio kandidatūrų?
– Taip, esu pakvietusi žmones ir paprašėme specialiųjų tarnybų pažymų, kaip yra privaloma tokiais atvejais. Kai tos pažymos bus gautos, vienu metu pristatysiu visą komandą, nes tie žmonės šiuo metu dar baigia savo darbus kitose darbovietėse, todėl nesinori užbėgti už akių.
