„Ramybės“ mokestis
„Kada ponas Cuzanauskas mūsų nariams siūlo, kad norėdami gauti „stogą“ ir neturėti problemų su vairuotojais, mokėkite mums po 30 eurų už kiekvieną vairuotoją, kuris net gali nebūti nariu. Ir šitas žmogus bando mokyti sąžiningumo, skaidrumo darbdavius, kurie išlaiko ir sukuria iki 70 tūkst. darbo vietų žmonėms, kurie išlaiko šeimas“, – pasipiktinęs rėžė Z. Buivydas.
Pasak „Linavos“ vadovo, situacija apskritai dviprasmiška, nes vairuotojų gerove rūpinasi vadovas tos profsąjungos, kuri pati veikia ne tik abejotinais metodais, bet ir savo organizacijoje nemoka darbuotojams net nustatyto minimalaus atlyginimo. Rekvizitai.lt duomenimis, vidutinis nuolat dirbančio darbuotojo atlyginimas LPSA siekia 574 euro neatskaičius mokesčių, įmonė vėluoja atsiskaityti su Sodra.
Pasak Z. Buivydo, minėtos profsąjungos finansinė veikla kelia ir daugiau klausimų – A. Cuzanauskas nepateikia faktais pagrįstų duomenų, kiek vairuotojų priklauso jo profsąjungai, o šį klausimą esą atremiama abstrakčiu atsakymu, kad atstovaujami visi vairuotojai.
Tačiau vežėjams tuomet kyla klausimas, iš ko yra išlaikoma profsąjunga, kuri organizuoja įvairias vairuotojų protesto akcijas, o profsąjungos lyderis A. Cuzanauskas išsiskiria savo aktyvia veikla užsienyje? Pavyzdžiui, jis vien pernai nuo liepos iki gruodžio Ukrainoje organizavo 11 susitikimų konsultacijų vairuotojams, A. Cuzanauskas taip pat vyko į Belgiją, kai buvo sulaikyti vežėjų iš Lietuvos vilkikai.
Neaiškūs finansavimo šaltiniai
Tarp kitų profsąjungų ir transporto įmonių vadovų sklando nuomonė, jog pagrindinis pajamų šaltinis – gana abejotino teisėtumo pajamos iš vairuotojų atstovavimo teismuose. Savo pavardžių nenorėję įvardinti šaltiniai teigė, jog dažniausiai užsienio vairuotojai įtikinami, kad jiems priklauso didesnis užmokestis ir pasiūloma už 240 eurų mokestį atstovauti jų interesus teisme.
Įvertinus, kad pastaruoju metu A. Cuzanausko profsąjunga atstovavo apie 1200 vairuotojų darbo ginčų komisijoje, susidaro visai solidi suma. Tik nežinia ar tai apskaityta, nes tokios pajamos nesuderinamos su atlyginimais ir skolomis Sodrai.
„Tokia A.Cuzanausko veikla kenkia visoms Lietuvos profsąjungoms. Tai ne tik neteisėta, bet daugeliu atvejų vairuotojai tiesiog apgaunami. Iš jų paimamas vienkartinis mokestis, bylos dažniausiai pralaimimos, o pinigai lieka Cuzanauskui. Toks jų verslas, bet vairuotojai pradeda nepasitikėti jokiomis profsąjungomis“, – sakė nenorėjęs būti įvardintas profsąjungos atstovas.
Už profsąjungų – kitų šalių interesai?
Tačiau vežėjų nuomone, pagrindinis pajamų šaltinis gali būti tiesiog kitų šalių interesų gynimas. Tik nežinia kokių, nes Lietuvos ir Lenkijos vežėjų išstūmimu iš Vakarų Europos rinkos suinteresuotos ir tokių šalių kaip Prancūzija, Italija transporto kompanijos ir trečiųjų šalių, kaip Ukraina ir Rusija vežėjų verslai. Pastarosios iš rinkos pasitraukus Lietuvai ir Lenkijai, galėtų užimti jų vietą Vakarų Europoje ir joms negaliotų ES taikomi standartai vairuotojų gerovei.
Lietuvos saugumo departamentas kasmetinėse savo ataskaitose ne kartą yra užsiminęs, jog profsąjungos gali būti pasitelktos kitų valstybių interesams atstovauti. Dar įdomiau, kad iki 2018 metų Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai ilgus metus vadovavo Artūras Černiauskas, kurį premjero pareigas ėjęs Algirdas Butkevičius yra apkaltinęs glaudžiais ryšiais su vienu iš Kremliaus režimo ramsčių – Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija.
Pats A. Cuzanauskas palaiko glaudžius ryšius su prieštaringai vertinama Vokietijos profesine sąjunga „Camion Pro eV“, kuri aktyviai bendradarbiauja su Rusijos profesinėmis sąjungomis, rengia su jomis bendras akcijas, o jo atstovaujamos profsąjungos užsienyje platinamos proklamacijos dažnai būna papuoštos Rusijos vėliava, todėl susidaro įspūdis, jog profsąjunga atstovauja būtent šią šalį.
Juodųjų technologijų metodai
Bet kokiu atveju akivaizdu, kad prieš vežėjus, bandant apjuodinti jų reputaciją, Vakarų valstybėse taikomi ir neteisėti metodai. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį viena Lietuvos profsąjungų aptiko, kad jos vardu buvo siunčiami laiškai stambioms Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybių įmonėms su raginimu boikotuoti konkrečias Lietuvos vežėjų įmones. Apie suklastotų laiškų siutimą išsiaiškinta, kai vienas laiškų dėl neteisingai parašyto adreso grįžo į profsąjungą ir sukėlė nemenką darbuotojų nuostabą, nes pati organizacija nieko panašaus nesiuntė.
Suklastoti Lietuvos profsąjungų vardu siųsti laiškai net buvo užregistruoti Europos Komisijoje Peticijų komitete kaip oficialus Lietuvos profsąjungų kreipimasis dėl Mobilumo paketo įsigaliojimo. Tiesa, apgaulė laiku išaiškinta ir kreipimasis buvo anuliuotas.
Susirašinėjimų platformoje „Viber“ veikia net kelios anoniminės grupės, kurias valdo, esą, patys vairuotojai ir kurių pagalba sistemingai bandoma organizuoti masinius vairuotojų streikus iškeliant problemas, kurios seniems patyrusiems vairuotojams atrodo laužtos iš piršto.
„Linavos“ vadovas Z. Buivydas neslepia, jog kalbėdamas apie problemas A. Cuzanauskas dažniausiai transporto įmonėms bando primesti visai kito sektoriaus – darbuotojų nuomos įmonių problemas.
„Su vadinamomis „pašto dėžutėmis“, kurios tik įdarbina vairuotojus ir juos nuomoja kitų šalių įmonėms, tikrai yra problemų. Bet tos įmonės net nėra transporto įmonės, jos dažnai neturi nei vieno vilkiko ir šimtus darbuotojų, tai visai kitas verslas, tačiau jo problemas bandoma parodyti kaip mūsų problemas“, – piktinasi Z. Buivydas.
Jis akcentavo, kad „Linava“ yra atvira visoms profesinėms sąjungoms, kurios vadovaujasi lygiavertiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principais.
„Deja, bet kai kurioms profsąjungoms konstruktyvus ir civilizuotas socialinis dialogas yra svetimas. 2019 metais Lietuvos vežėjams ir profesinių sąjungų atstovams derantis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, A. Cuzanauskas iš jų demonstratyviai pasišalino“, – sakė Z.Buivydas.
Jis prisimena, kad A.Cuzanauskui išėjus iš derybų susitikimo, po pusvalandžio naujienų agentūros spaudos konferencijų salėje įvyko jo spaudos konferencija, todėl kilo abejonių, ar tik demonstratyvus išėjimas nebuvo suplanuotas iš anksto ir buvo tam tikros strategijos dalis.
