Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, duomenimis, galimai į šią nusikalstamą veiką buvo įtrauktos penkios įmonės, iš kurių dvi registruotos užsienyje – Latvijoje ir Estijoje.
Įtariama, kad A. S., veikdamas bendrai su S. Š., turėjo tikslą įgyti didelės vertės turtą, todėl galimai apgaule vengė sumokėti pridėtinės vertės mokestį už A. S. vadovaujamos įmonės vykdytą ekonominę veiklą.
Tyrimo duomenimis, didelės vertės turto pasisavinimo mechanizmą inicijavęs A. S., naudodamas tų pačių elektros prekių daugkartinio perpardavimo sandorių schemą, į kurią buvo įtrauktos dar keturios Lietuvoje ir užsienyje veikusios įmonės, į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 300 tūkst. eurų.
Taip pat, įtariama, kad A. S. ir S. Š. apgaule įgijo daugiau nei 30 tūkst. eurų. Be to, kaltinamieji dalį neteisėtai įgytų pinigų – beveik 115 tūkst. eurų – pervedė į Estijos įmonės sąskaitą, kuriuos vėliau nelegaliai įgijo Estijos įmonės vadovas D. K.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą Baudžiamasis kodeksas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.
