Savo įžvalgomis su „Forbes“ pasidalijo finansininkas, „Movchan’s Group“ įkūrėjas Andrejus Movčanas.
Štai dešimt įvykių, ekonomistų vadinamų juodosiomis gulbėmis, kurios tikėtinos 2021-aisiais.
Pirmoji. Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas – nebejaunas žmogus, turintis sveikatos problemų. Gali būti, kad šiemet jis atsisakys eiti prezidento pareigas perduodamas jas pirmajai JAV istorijoje moteriai prezidentei. Tokie įvykiai vargiai turės akivaizdų strateginį poveikį ekonomikai, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje, labai tikėtina, pasaulinėse finansų rinkose sukels griūtį.
Antroji. Artimųjų Rytų konfliktas pastaruoju metu, rodos, verda tarp sunitų-šiitų.
Nestabilumas Irake, konfliktas Sirijoje, naujų aktorių įsitraukimas į Libijos konfliktą, provokacija ar atsitiktinumas Persijos įlankoje gali sukelti didžiulį regioninį karą, lemti korekcijas pasaulinėse rinkose, naftos kainų šuolį ir pastebimai suprastėjusias makroekonomikos prognozes Europai, jau nekalbant apie regiono valstybes.
Trečioji. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES be susitarimo. Jei taip nutiktų, stipriai supurtytų britų ekonomiką: keliems mėnesiams sutrūkinėtų tiekimo grandinės, kiltų chaosas kainodaroje, bankrotai ir akivaizdžios pasekmės darbo rinkai. Visa tai tiek JK, tiek Europoje gali žemyn nutempti vertybinių popierių rinkas ir valiutą.
Ketvirtoji. Vakcinos triumfo žygis per pasaulį gali būti ne toks spartus, kaip tikimasi. Vakcinos pristatymas gali sukelti neišsprendžiamų logistinių problemų. Tokiu atveju svarios gyventojų dalies vakcinacija užtruks ne mėnesius, o metus. Po antrosios koronaviruso bangos ateis trečioji, po jos – ketvirtoji kartu su griežtais karantinais, sveikatos sistemos nepakeliamomis apkrovomis. Kiekviena naujiena apie nesėkmes rinkas trauks žemyn, galiausiai neišaugs pasaulio bendrasis vidaus produktas.
Penktoji. JAV ir Vakarų konfrontacija su Kinija, sukelta kovos už aukštųjų technologijų rinką, dėl kinų lyderio ambicijų ir radikalios JAV pozicijos gali peraugti į aštrų susikirtimą ekonomikoje, gali nueiti net iki dalinio embargo ar netgi ginklų žvanginimo karyboje.
Tai sulėtins abiejų ekonomikų augimo tempą ir lems rinkų korekciją, kuri bus didesnė, nei būta 2016-aisiais. Itin stipriai gali nukentėti perkaitusi Kinijos skolų rinka.
Šeštoji. Po įsiveržimo į Ukrainą, Rusija bando riboti dalyvavimą kariniuose konfliktuose NVS šalyse, tačiau tai nereiškia, kad Kremlius ir 2021 m. nemėgins jėga ginti savo interesų.
JAV administracijos atsakas gali būti labai griežtas: uždraus pirkti vertybinius popierius, paskelbs dalinį embargą naftos ir grūdų eksportui, o naftos kainų augimą lydės nepastovumas rinkose ir rusiškosios rinkos krachas.
Septintoji. 2020 valdininkai grasino išskaidyti „Microsoft“, „Amazon“, „Google“, „Apple“, kaip kad buvo su „Standart Oil“ prieš 110 metų. Jei nauji antimonopoliniai įstatymai dėl gigantų išsklaidymo ar apribojimų bus priimti dar šiais metais, rinkas gali nušluoti didesnė nepastovumo banga, nei 2020 pavasarį.
Aštuntoji. 2020 m. ekonominiai praradimai fondų rinkų augimo fone smarkiai padidino nelygybę ir iškėlė išsivysčiusių šalių vyriausybėms klausimą, kaip kompensuoti beprecedentes išlaidas, kurios buvo skirtos ekonomikoms gelbėti. Šiuolaikiniai politikai nemoka spręsti tokių uždavinių kitaip, nei spausdindami pinigus ir keldami mokesčius.
Palaikomi rinkėjų, gyvenančių iš valstybės paramos, politikai lengvai gali perdėti ir stipriai sumenkinti investuotojų ir verslininkų motyvaciją. Fondų rinkos sureaguos akivaizdžiomis korekcijomis. Ekonomikos į tai sureaguotų lėčiau, bet lygiai taip pat stipriai.
Devintoji. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad didžiausią poveikį klimato kaitai daro cemento gamyba ir plieno liejimas. Ši tema gali tapti pagrindine naujajai ekologija susirūpinusiai JAV valdžiai. Be kita to, tai gali būti nauja konflikto tarp JAV ir Kinijos, kuri yra didžiausia cemento ir plieno vartotoja, priežastis.
Papildomi ribojimai, reikalavimai švarinti procesus šiose pramonės šakose gali stipriai kirsti pasaulinei statybų pramonei, nekilnojamojo turto rinkai, plieno gamintojams, transporto kompanijoms.
Dešimtoji. 2020-aisiais pasaulis kūrė schemą, kaip reaguoti į pandemiją. Sudėliota milžiniška mašina, kaip kovoti su virusu, susiformavo pandeminė psichologija. Koronavirusas kažkada bus nugalėtas, tačiau mechanizmas, kaip ir pandeminė psichologija, išliks.
Keista būtų tikėtis, kad ir 2021 m. atsiras toks užkratas kaip koronavirusas. Vis dėlto dar ilgai kiekvienas gandas apie neva atrastą naują virusą sukels paniką ir masinius išpardavimus rinkose.
