Vakarinėje Kauno dalyje, Vilijampolėje, kiek daugiau kaip prieš metus duris atvėrė išskirtinio dydžio ir neįprastų formų statinys – tai 115 metrų ilgio, 80 metrų pločio ir net 21 metro aukščio kupolas, dengiantis futbolo maniežą. Jis – vienintelis toks Lietuvoje.
Vienu metu naujajame uždarame Kauno futbolo manieže gali treniruotis daugiau kaip pusšimtis jaunųjų futbolininkų, kurie anksčiau šaltuoju metų laiku neturėjo tinkamos vietos treniruotėms.
Vien Kauno sporto mokykloje „Tauras“ futbolo treniruotes įprastu metu lanko apie 500 vaikų. Uždaram maniežui statyti buvo parinkta vieta apleistame „Kelininko“ stadione Jovarų gatvėje.
Vilniuje duris atvėrė per du milijonus eurų kainavęs dengtas futbolo maniežas Pilaitėje
Kupolas dengia futbolo aikštę, o greta jos pastatyti moduliniai konteineriai su persirengimo kambariais, trenerių patalpomis, tualetais, dušais ir administracinėmis patalpomis.
Pripūsti milžinišką kupolą užtruko pusė dienos. Šiltas oras pučiamas be paliovos, o oro temperatūrą viduje galima reguliuoti.
Būtent reikiamos šilumos palaikymas ir sudaro didžiąją dalį nuolatinių išlaidų.
Slovėnijoje pagamintas kupolas sudarytas iš 10 atskirų dalių, kurios sujungtos varžtų sistemomis. Konstrukcijai suteikta 20 metų garantija. Futbolo maniežas miestui kainavo 1,8 mln. eurų – tai kelis kartus pigiau negu stacionaraus maniežo statyba.
G.Bitvinsko nuotr.
Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas atskleidė, kad šaltuoju metų laiku futbolo maniežo išlaikymas (šildymas, elektra, techninė priežiūra, vanduo) kainuoja apie 10 tūkst. eurų per mėnesį. Šiltuoju metų laiku sąnaudos siekia apie 2,5 tūkst. eurų.
Nors sąnaudos nėra mažos, patalpų nuomai anksčiau buvo išleidžiamos didesnės pinigų sumos.
Susiję straipsniai
Be to, dabar sportininkams sudarytos kur kas geresnės sąlygos treniruotis ir tobulėti, įrengta gerokai didesnė futbolo aikštė.
„Nors karantino laikotarpiu sportinės veiklos sumažėjo, šaltuoju metų laiku maniežas labai reikalingas aukšto meistriškumo komandų pratyboms“, – aiškino M.Šivickas.