Nors laisvo prekių judėjimo nebeliko, vienas didžiausių derybininkų pasiekimų yra tai, kad prekyba ir toliau vyks be kvotų.
Muitinės veiks, tačiau tai reikš, kad eksportuotojams ar importuotojams tiesiog ilgiau užtruks pildyti įvairius dokumentus. Užtat didžiulių mokesčių, kurie būtų užgulę nesudarius susitarimo ir kurie galėjo pabranginti produkciją net iki 50 kartų, bus išvengta.
Ką visa tai reiškia mūsų šaliai? Lietuvos bankas dar anksčiau atliko analizę ir nustatė, kad tokiu atveju, jei Jungtinė Karalystė būtų palikusi ES be jokio susitarimo, mūsų šalies bendrasis vidaus produktas per artimiausius trejus metus augtų 0,8 procento mažiau. Tačiau to išvengta, todėl didelių sukrėtimų neturėtų būti.
Vis dėlto artimiausią pusmetį prekybos su Jungtine Karalyste rodikliai turėtų būti gerokai prastesni nei iki šiol. Ši valstybė patenka į svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių dešimtuką: mūsų šalies bendrovės nemažai prekių britams tiekia su užsakovų prekių ženklais, daug produktų, ypač maisto, eksportuojama (labiausiai į emigrantų pamėgtas parduotuves) ir su lietuviškais pavadinimais.
Praėjusiais metais buvo galima stebėti įdomių pokyčių.
Antai sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo 671,6 mln. eurų vertės prekių ir, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, nuosmukis siekė daugiau nei 10 proc., nors bendras eksportas smuko 7,2 procento.
Tačiau padėtis staigiai ėmė keistis. Sausio–lapkričio mėnesiais (visų metų duomenis Statistikos departamentas paskelbs vėliau) bendra eksporto apimtis buvo kritusi 4,9 proc., bet britams prekių buvo parduota vos 0,2 proc. mažiau nei prieš metus. Iš viso – už 1,052 mlrd. eurų.
Tikėtina, kad gruodis turėjo būti dar derlingesnis.
Tai nulėmė būtent neaiškumai dėl „Brexit“. Užsakovai Jungtinėje Karalystėje, nežinodami, kokia prekybos tvarka įsigalios nuo šių metų pradžios, stengėsi pripildyti sandėlius, todėl eksportas staigiai ėmė augti.
Užtat dabar neabejotinai lauks didesnis ar mažesnis nuosmukis. Pirmiausia, patys britai atsigabeno pakankamai lietuviškų prekių, todėl artimiausiu metu jų daugiau neprireiks.
Antra, transporto įmonės nelabai noriai suka vilkikų vairus anapus Lamanšo sąsiaurio.
Kaip šiomis dienomis pripažino Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis direktorius P.Drižas, sausį į Jungtinę Karalystę vykstančių vilkikų skaičiai smarkiai sumažėję, tačiau trikdžių atliekant muitinės procedūras per akis.
Todėl vežėjai tiesiog nenori būti bandomaisiais triušiais ir, jei yra galimybė išvengti reisų į Jungtinę Karalystę, ja ir pasinaudojama.
Žinoma, tokia padėtis laikina, tačiau dėl jos tarpusavio prekybos duomenys tikrai bus prastesni. Gali būti, kad neilgam, jei muitinės, taip pat kitos tarnybos įgus dirbti greitai, o prekių siuntėjai ir vežėjai sugebės prisitaikyti prie kur kas didesnio popierizmo, kurio nebuvo jau daugybę metų.
Aišku, visa tai kainuos papildomai, nors galbūt ir nežymiai. Taip pat prisidės išlaidų dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje nebegalios europiniai prekių sertifikatai.
Tai ypač svarbu maisto produktų eksportuotojams, kurie privalės turėti britiškus dokumentus. Vis dėlto bent jau stambiausi gamintojai tai žinojo jau anksčiau ir jais spėjo pasirūpinti.
Nuo sausio iš esmės neliko ir laisvo paslaugų judėjimo. Kaip aiškino advokatų bendrovės „Trinity Jurex“ vadovaujanti partnerė V.Viešiūnaitė, Jungtinės Karalystės gydytojai, architektai, auditoriai ir kiti paslaugų teikėjai turės sertifikuotis Europos Sąjungoje ir atvirkščiai.
Daugelis Londone veikiančių finansų kompanijų jau prieš keletą metų suskubo keltis į Frankfurtą, Paryžių ar kitus žemyninės Europos finansų centrus. Lietuva, nors ir garsėjanti kaip regiono finansinių technologijų („fintech“) lyderė, žemyno mastu nėra geidžiamiausia traukos vieta.
Nepaisant to, nevienareikšmiškai vertinamas britų startuolis „Revolut“, kuriai Lietuvos bankas yra suteikęs specializuoto banko licenciją, nuo šių metų pradžios į mūsų šalį perkėlė apie 10 mln. naujų sąskaitų, per kurias tikrai plaukios milžiniški pinigų srautai.
Lietuvai tai nemenka sėkmė, bet ji susijusi su didele rizika. To neslepia ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
„Jau prieš kelerius metus perspėjome, kad „Brexit“ įtaką, kai „fintech“ bendrovės ieškos palankių sąlygų verslo perkėlimui siūlančių šalių, pajus ir mūsų valstybės finansų sistema.
Su tuo ateis ir gerokai didesnė pinigų plovimo bei teroristų finansavimo rizika, kuriai suvaldyti vien pasiraitoti rankovių nepakaks, būtinas valstybiškas požiūris ir investicijos“, – tvirtino FNTT vadovas A.Mikulskis.
Taigi jau įvykęs „Brexit“ reiškia, kad tiek verslas, tiek valstybinės institucijos turės nuolat parengti gerokai didesnes namų darbų užduotis nei iki šiol.
Šiaip ar kitaip, didelių sukrėtimų kol kas išvengta, todėl teks pratintis prie naujų žaidimo taisyklių. O kas bus tarp pirmūnų, tas ir laimės.
