„Suteikiant įvairias subsidijas ar valstybės finansinę paramą reikia įvertinti, kaip tai atsilieps ekonomikai. Aišku, ir įmonių likvidumui užtikrinti, ir darbo vietų išsaugojimui, kaip tai atsilieps viešiesiems finansams.
Man kelia nerimą, kad pasibaigus pandemijai mes startuosime su didžiuliu fiskaliniu deficitu ir prieš kitas ES šalis, ir prieš pačią Estiją, Latviją mes atrodysime tikrai liūdnokai. Reikėtų ir tam tikro vertinimo, kurios subsidijos buvo išdalintos gal ir dėl politinių tam tikrų sprendimų artėjant Seimo rinkimams“, – BFK posėdyje sakė A.Butkevičius.
Anot parlamentaro, kai kurios anksčiau naudotos pagalbos priemonės nepaskatino ekonomikos augimo.
„Aš kaip vieną pavyzdį pateiksiu – valstybės finansinė parama, išmokėta darbdaviams už prastovas ir po to subsidija po prastovų. Pažiūrėkime, kokios sumos susidarė pinigų pernai išmokėtų – už prastovas buvo 183 mln. eurų, o subsidija po prastovų – jau beveik 560 mln. eurų.
Manau, kad tokios subsidijų sumos išmokėtos, kurios nepaskatino ekonomikos augimo, pablogino ir fiskalinius dalykus, pavyzdžiui, deficitą, man dėl to truputį neramu“, – teigė A.Butkevičius.
„Manau, kad apie tai kalbėsime ir BFK, gal net ir posėdžių salėje, kokias priemones priiminėsime, kai reikės jį mažinti“, – pridūrė jis,
BFK pirmininkas M.Majauskas teigė, kad rudenį vykę rinkimai pablogino biudžeto deficito rodiklius.
„Dalinuosi jūsų nerimu. Matome, kad paskolų portfelis bankų traukiasi, tuo tarpu valstybės biudžeto deficitas pučiasi. Matome išstūumimo efektą. Rinkimai turėjo reikšmingą įtaką biudžeto deficitui praėjusiais metais.
Deja, jei staigiai mažintume biudžeto deficitą, pjautume šaką, ant kurios sėdime, nes tokiu būdu mažintume visuomeninę paklausą ir turėtume neigiamą įtaką ekonomikos augimui. Čia neturėjome pasirinkimo, galbūt galėjome greitai ir nukirsti visas valstybės pagalbos priemones, bet tai būtų turėję reikšmingą neigiamą efektą visos ekonomikos augimui“, – kalbėjo M.Majauskas.
Pasak jo, pagalbos priemones ateityje reikės vertinti atsargiai.
„Turėjome palikimą tokį, kokį turėjome ir turime su tuo gyventi, tačiau ateityje reikia labai atsargiai vertinti tas priemones, nes deficitas auga, skola auga ir Lietuvos konkurencingumas silpnėja“, – sakė M.Majauskas.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.
