Dėl karantino veiklą sustabdžiusios prekybos įmonės yra itin nepalankioje situacijoje, tačiau viliasi, kad gerėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė prekybos verslą atvers etapais, ir pirmasis etapas nebus nukeltas.
LPĮA nuomone, pirmiausia draudimas veikti turėtų būti atšauktas parduotuvėms, į kurių patalpas yra įrengtas atskiras tiesioginis įėjimas iš lauko, o lankytojams prieinamas prekybos plotas neviršija 2000 kv. m.
Šis atlaisvinimas turėtų būti taikomas visoms atskirą įėjimą iš lauko turinčioms įmonėms, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Toks žingsnis būtų itin svarbus daugybei prekybos verslo įmonių, susidūrusių su išlikimo klausimu.
„Prekybos sektorius Lietuvoje yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių. Šiuo metu reikšminga darbuotojų dalis yra išleista į prastovas, todėl jų darbo užmokesčio kompensavimo priemonės bei kitos valstybės pagalbos verslui priemonės yra didelė našta valstybės biudžetui.
Be to, pagalbos verslui priemonės negarantuoja, kad ribojimams tęsiantis pavyks išvengti nemažos dalies prekybos įmonių nemokumo“, – sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė.
Prekybos sektoriuje iš viso dirba apie 106 tūkst. darbuotojų. Todėl ribojimų sušvelninimas prisidėtų prie žmonių užimtumo didinimo, taip pat padėtų spręsti svarią dalį per karantiną iškilusių socialinių problemų.
„Siūlome analogiją su karantino metu veikiančiomis paslaugomis, kurioms leidžiama veikti, jei paslaugos teikimas užtrunka mažiau nei 15 minučių. Panašios trukmės vizitą gali įgyvendinti ir dauguma parduotuvių, be to, prekyboje – didesni atstumai ir trumpesnis kontaktas su aptarnaujančiu personalu.
Apribojus lankytojams prieinamą prekybos plotą, mažesnės erdvės prekybos vietose pirkėjai užtruktų trumpiau, lengviau būtų kontroliuoti atstumų laikymąsi tarp pirkėjų“,- pastebėjo R.Vainienė
Lietuviško ir užsienio kapitalo mažmeninės prekybos įmones vienijančios LPĮA nariai savo rašte Vyriausybei pabrėžia, kad veiklą atnaujinusiose parduotuvėse būtų griežtai laikomasi vienam lankytojui tenkančio prekybos ploto reikalavimo.
Taip pat būtų užtikrinamos kitos valstybės lygios ekstremalios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
Imtis saugaus veiklos atnaujinimo Vyriausybės prašo ir Lietuvos sveikatingumo ir sporto klubų asociacija. Jos valdybos narys Vidmantas Šiugždinis pabrėžia, kad sektoriaus veikla yra labai sezoniška – pagrindiniai metų pardavimai vyksta spalio-kovo mėnesiais.
„Nuo pernai lapkričio 7 dienos esame uždaryti. Sporto ir sveikatingumo klubų pajamos karantino metu krito iki 100 proc. Šiemet nei lankytojų, nei pajamų srautas neatsistatys ir tai bus labai sunkus ir skaudus smūgis visam sektoriui“, – pranešime sakė V.Šiugždinis.
Asociacija taip pat prašo suteikti atskirą pagalbą būtent sveikatingumo ir sporto klubams.
Pasak pranešimo, užsikrėtimų COVID-19 skaičius sveikatingumo klubuose yra mažas, nes juose nuolat vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos, laikomasi atstumų bei garantuojamas saugus plotas.
Sporto klubai buvo uždaryti pernai lapkritį, šalyje antrą kartą įvedus visuotinį karantiną. Tuo metu ne maisto prekių parduotuvių veikla gruodžio viduryje buvo uždrausta karantiną sugriežtinus.
