Apie šį kreipimąsi pirmasis pranešė Briuselio naujienų portalas „Politico“. Jis bendrą laišką įvertino kaip grasinimą vetuoti ES atsigavimo fondo patvirtinimą, jei nebus užtikrintas „Rail Baltica“ finansavimas.
Lietuvos Prezidentūra BNS antradienį patvirtino, kad G. Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais išsakė raginimą laikytis ES šalių vadovų suderintos pozicijos derybose su Europos Parlamentu.
„Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos lyderiais kreipėsi į Portugalijos ministrą pirmininką, ragindami derybose laikytis pozicijos, kad visi su daugiamečiu ES biudžetu susiję teisės aktai, taip pat ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas, turi atitikti 2020 metų liepos 21 dienos Europos Vadovų Tarybos išvadas ir atspindėti ES valstybių narių pasiektą sudėtingą kompromisą“, – BNS informavo prezidento komunikacijos grupė.
„Rail Baltica“ yra visos ES strateginis infrastruktūros projektas, būtinas bendrosios rinkos veikimui paremti, todėl jam reikalingas deramas politinis dėmesys ir atitinkamas finansavimas – toks, dėl kurio sutarė Europos Vadovų Taryba“, – teigiama komentare.
Portugalija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai ir jai atstovauja vykstančiose tarpinstitucinėse derybose su Europos Parlamentu, nuo kurių priklausys ES biudžeto įgyvendinimas.
Kaip pažymi Prezidentūra, „daliai Europos Parlamento narių kilo tam tikrų klausimų dėl 1,4 mlrd. eurų skyrimo „trūkstamoms pagrindinėms tarpvalstybinėms geležinkelio jungtims tarp sanglaudos šalių užbaigti siekiant paremti bendrosios rinkos veikimą“, kaip tai numato Europos Vadovų Tarybos išvados.
„Politico“ teigia, kad susipažino su Baltijos šalių vadovų sausio 18 dienos laišku.
Anot straipsnio, juo prašoma Portugalijos užtikrinti, kad per vykstančias derybas dėl transporto finansavimo būtų laikomasi ES lyderių sprendimo skirti 1,4 mlrd. eurų „Rail Baltica“.
Tuometinis Estijos ministro pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas), Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda rašė, kad tokiu būdu būtų užtikrinta vadinamojo Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikacija šiose trijose šalyse.
Visos ES šalys privalo patvirtinti šį sprendimą, kad Europos Komisija galėtų skolintis pinigų iš kapitalo rinkų ir perskirstyti lėšas kaip subsidijas bei pigias paskolas. Prognozuojama, kad šis procesas truks keletą mėnesių, siekiant užtikrinti pinigų skirstymo pradžią iki vasaros.
„Politico“ tokią formuluotę įvertino kaip grasinimą blokuoti itin svarbų žingsnį, reikalingą 750 mlrd. eurų atsigavimo fondo darbo pradžiai, ir palygino šį žingsnį su Lenkijos ir Vengrijos vykdytu blokavimu.
Straipsnyje teigiama, kad Europos Parlamentas priešinasi lėšų rezervavimui kokiems nors konkretiems projektams ar šalių grupėms.
„Tokie rezervavimai biudžete negalimi. Tai nėra normali procedūra“, – sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas-Jeanas Marinescu (Marianas Žanas Marinesku), Europos liaudies partijos (ELP) narys ir vienas pagrindinių šioje srityje dirbančių EP narių.
Jis atkreipė dėmesį į Europos infrastruktūros tinklų priemonės taisykles, kad lėšos turi būti skiriamos organizuojant konkursą.
„Suprantu, kad jie jau žino šio konkurso nugalėtoją, – pridūrė europarlamentaras. – Pinigai skiriami visoms valstybėms narėms, [todėl jie] turėtų būti naudojami visų valstybių narių.“
Baltijos šalys argumentuoja, kad EP negali panaikinti liepą Bendrijos lyderių sudaryto susitarimo. Trišalių derybų tarp EP, ES Tarybos ir Komisijos naujausias etapas penktadienį baigėsi be jokios pažangos, o naujų derybų data dar nepaskelbta.
Anksčiau šį mėnesį Portugalijos premjeras A. Costa ragino šalis „užtikrinti greitą Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikaciją, siekiant, kad šis procesas būtų užbaigtas iki pirmojo ketvirčio pabaigos“.
Reikiamas procedūras kol kas yra užbaigusios tik dvi ES šalys – Kroatija ir Kipras.
Europos Komisija siekia pavasarį kreiptis į rinkas ir pirmąją skolintų lėšų dalį – 13 proc. kiekvienai šaliai skiriamos lėšų dalies – paskirstyti jau vasarą, kaip preliminariai buvo susitarta gruodį.
