Įspėja: valdžios delsimas dėl antrosios koronaviruso bangos turės rimtų pasekmių

Epidemiologinei situacijai Lietuvoje po truputį gerėjant, netyla kalbos apie laipsnišką karantino ribojimų mažinimą. Ekonomistai teigia, jog kalbos lieka kalbomis – vartojimą sužadintų bei ekonomiką prikeltų tik realus ribojimų naikinimas. Nors Lietuvos finansines prognozes jie vertina gana teigiamai, tačiau pripažįsta, jog klaidų nebuvo išvengta ir įvardija kelis aspektus, dėl kurių atsitiesimas po šio karantino gali būti sunkesnis.

Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekonomistai sako, kad po antrojo karantino atsigauti gali būti sunkiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė<br>T.Bauro nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė<br>T.Bauro nuotr.
Žygimantas Mauricas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žygimantas Mauricas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2021-01-27 07:38, atnaujinta 2021-01-27 10:46

Atsigauti gali būti sunkiau

Ekonomistas Žygimantas Mauricas atvirai teigia, jog prognozuoti, kaip keli papildomi karantino mėnesiai galėtų paveikti ekonominę situaciją, yra sunku.

Karantinas yra kaip sniego gniūžtė. Jei jis trumpas, procesai nespėja įsibėgėti ir jeigu ekonomika atlaisvinama greitai, tai neigiamas poveikis nebūna didelis.

Vis dėlto, jei karantinas yra ilgas kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, tai ir bedarbystė didėja, ir bankrotų daugėja“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia Ž.Mauricas.

Anot ekonomisto, po antrojo karantino gali laukti sunkesnis atsitiesimas nei praėjusį pavasarį.

„Pavasarį krizės mes neturėjome – tai buvo ekonominis šokas, po kurio sekė spartus atsigavimas. Taip, jis buvo labai nevienodas, bet bendrai kalbant atsigavimas buvo spartus. Kyla klausimas, ar atsigavimas bus toks pat spartus ir po šio karantino?“ – svarsto Ž.Mauricas.

Nedarbo rodikliai tikrojo vaizdo neatspindi

Anot bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, pandeminė situacija vis dar yra gana įtempta ir ši Vyriausybė neskubės laisvinti apribojimų, nes pagrindinis tikslas – siekti pergalės sveikatos fronte.

„Praėjusią savaitę jau buvo įjungtos pagalbos verslui priemonės, dėl kurių bus lengviau ištverti karantiną tiems verslams, kurie yra pačiame pandemijos smaigalyje“, – apie ekonominę situaciją kalba I.Genytė-Pikčienė.

Anot jos, tai atsilieps ir darbo rodikliams. I.Genytė-Pikčienė teigia, jog nors registruoto nedarbo rodikliai ir atrodo bauginantys, jie tikrojo vaizdo neatspindi.

„Praėjusiais metais buvo taikomos įvairios išmokos ir subsidijos, kurios paskatino net ir tuos, kurie dirba šešėlyje arba turi neperiodinių pajamų, registruotis į darbo biržą ir taip padidinti registruoto nedarbo rodiklius“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, bendri nedarbo rodikliai išlieka visai neblogi.

„Tikėkimės, kad tos priemonės, kurių imasi Vyriausybė, pavyzdžiui, subsidijos darbo vietai išlaikyti, padės sulaikyti nedarbo didėjimą ir ištverti tą antrąjį karantiną“, – viliasi I.Genytė-Pikčienė.

Gyventojų lūkesčiai vertinami dvejopai

„Kalbant apie Lietuvą, lūkesčiai yra itin geri ir netgi vieni geriausių ES. Geresni yra tik Danijoje ir Švedijoje, – apie vartotojų nuotaikas kalba ekonomistas Ž.Mauricas. – Vertinant ES bendrai, matome, kad tie lūkesčiai šiek tiek suprastėjo – ypač šalyse, kurios jau turėjo ilgą karantiną. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK).“

Štai pasak ekonomistės I.Genytės-Pikčienės, kalbos apie karantino ribojimų mažinimą nuo vasario mėnesio vartojimo kol kas nelabai skatina. Anot jos, gyventojų lūkesčiai atliepia neapibrėžtumą.

„Karantinas bus laisvinamas etapais, o ribojimų nutraukimas nebus toks, kokį stebėjome birželį, po pirmosios pandemijos bangos. Matyt, ir vartotojų lūkesčiai atsigaus palaipsniui, nes vis tiek dar yra nežinios ir pirmąjį pusmetį tos nežinios greitai neišblaškysime“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Anot jos, daugiausiai tam įtakos turi stringantys vakcinavimo tempai bei pačių vakcinų trūkumas.

„Kol neįsibėgės vakcinavimo procesai, kol atitinkamai nebus galimybės visiškai nutraukti karantino, lūkesčiams atsitiesti labai staigiai priežasčių nebus“, – apie gyventojų pesimizmą kalba I.Genytė-Pikčienė.

Lietuvos ekonominė struktūra – palanki

„Mūsų šalyje ekonominį stuburą sudaro nuo pandemijos stipriai nenukentėjusios veiklos – transportas, pramonė. Pandemijos smaigalyje esantys sektoriai – turizmas, kelionės, paslaugos, kultūra – santykinai mūsų ekonomikos struktūroje sudaro mažą dalį, palyginti su kitomis valstybėmis“, – Lietuvos ekonominę situaciją vertina I.Genytė-Pikčienė.

Anot jos, tokia ekonominė struktūra itin palanki, nes kitos veiklos demonstruoja gerus rezultatus.

„Matome, jog pramonės rezultatai praėjusių metų pabaigoje, kuomet Lietuva jau buvo paskelbusi griežtesnį karantiną, atrodė puikiai. Lietuvos ekonomiką ir šiais metais turėtų palaikyti eksportuojantys sektoriai – pramonė, transportas“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia I.Genytė-Pikčienė.

Anot Ž.Maurico, Lietuvai padėjo teigiamas migracijos balansas bei tai, jog praktiškai nebuvo NT nuosmukio. Vis dėlto, tam tikras atotrūkis, pasak ekonomisto, atsiranda ir į tai reikia atkreipti dėmesį.

„Lietuvoje kol kas yra vienas griežčiausių karantinų, palyginti su kitomis šalimis. Atitinkamai bus ir didesnis biudžeto deficitas, tikėtina, kad bent jau pirmąjį ketvirtį laukia mažesnis augimas,“, – ekonomines grėsmes vardija Ž.Mauricas.

Kaimynų kieme žolė ne žalesnė

Ekonomistas Ž.Mauricas pritaria, jog Lietuvos ekonominė struktūra šiai krizei yra itin palanki. Anot jo, Lietuvai ši krizė netipinė, nes mes ne nutolome nuo ES, o kaip tik – gerokai prisivijome.

Prakalbus apie situaciją kitose Baltijos šalyse, ekonomistai sutartinai teigia, jog laikomės tikrai ne prasčiausiai.

„Mes esame mažai priklausomi nuo turizmo, laisvalaikio paslaugų. Pavyzdžiui, latviai turi „AirBaltic“, estai turi daug jūrinio transporto, turistų, tad jiems dabar yra sąlyginai sunkiau“, – su kaimyninėmis valstybėmis Lietuvą vertina Ž.Mauricas.

„Išliksime ta šalis ES žemėlapyje, kuri nuo pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai. Latvija ir Estija yra labiau į paslaugas orientuotos ekonomikos ir jas pandemija paveikė stipriau“, – pritaria I.Genytė-Pikčienė.

Anot Ž.Maurico, kalbant apie karantino laisvinimą, Lietuva veikiausiai seks bendromis tendencijomis.

„Mes esame maža ekonomika. Įsivaizduokite, kad visoje Lietuvoje uždarytas tik Raseinių rajonas. Panašiai mūsų visos Lietuvos uždarymas atrodo tarptautiniame kontekste, – vaizdingai lygina Ž.Mauricas. – Esame integruoti į ES ir labai priklausomi nuo užsienio šalių.

Klaidų buvo galima išvengti

Vis dėlto, I.Genytė-Pikčienė teigia, jog, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, padarėme ir nemažai klaidų.

„Lietuva užsileido antrąją bangą gerokai stipriau ir tai yra mūsų didžiulė klaida, nes dėl politinio bei rinkiminio proceso mes nepasiruošėme pakankamai stipriai“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Anot jos, paskelbus karantiną, pagalbos verslui paketas turėjo įsijungti iš karto. Valdžios delsimas, pasak jos, turės rimtų pasekmių.

„Teko laukti apie pusantro mėnesio, kol paketas įsijungs ir per tą laikotarpį natūralu, kad smulkus verslas, kuris buvo izoliuotas nuo galimybės uždirbti pajamas ir neturintis finansinio užnugario, turėjo tikrai rimtų problemų.

Matyt, stebėsime ir statistikoje tam tikrą bankrotų padidėjimą dėl šio laikotarpio“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Valdžiai patarimų turi ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Reikia aiškumo ir aiškios komunikacijos, kada mes ką atlaisvinsime ir ko mes siekiame. Ir šiandien turėtų būti paskelbtas kažkoks planas, – valdžios pastangas atverti ekonomiką vertina ekonomistas. – Tą planą labai svarbu turėti ir jis neturėtų būti šakėm ant vandens rašytas. Jis turėtų būti paremtas objektyviais kriterijais. Tada ir žmonės bus suinteresuoti stengtis bei siekti tų tikslų.“

Vis dėlto, Ž.Mauricas teigia, jog stengtis turi ne tik valdžia, bet ir visa visuomenė.

„Sėkmės raktas yra žmonių požiūris. Pavyzdžiui, danai, norvegai karantiną turėjo labai trumpą laiką, tačiau žmonės ten taisyklių laikėsi ir laikosi dar dabar, tad ir situacija nėra bloga. Ne formalūs suvaržymai lemia sėkmę, o sąmoningumas“, – apie raktą į laisvesnį rytojų kalba Ž.Mauricas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?