Šią savaitę savivaldybių merai informuoti apie iki šiol neatliktą pareigą ir dėl to galinčius kilti nepatogumus.
„Nepatvirtintos gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos yra netikslios, kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar net pastatus, neatitinka kelių, vandenų, miškų ribų. Atsitikus nelaimei ir gyventojams išsikvietus pagalbą, policijai, gaisrininkams ar medikams gali kilti sunkumų surasti gyventojų nurodytą adresą ir laiku atvykti į nelaimės vietą.
Be to, esant netiksliems duomenims gyventojams iškyla problemų deklaruojant savo gyvenamąją vietą, nustatant žemės sklypų vertę, nuo kurios mokami mokesčiai, o ūkininkams deklaruojant pasėlių plotus ar gaunant išmokas dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“, – sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos yra nustatytos ir patvirtintos 46 šalies savivaldybėse. To dar nėra padariusios 7 savivaldybės: Skuodo rajono, Pagėgių, Marijampolės, Kalvarijos, Rokiškio rajono, Panevėžio rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. Dar 7 savivaldybėse šiuo metu rengiami gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planai.
Siekdamas išvengti galimų kilti nepatogumų šių savivaldybių gyventojams, Registrų centras šią savaitę jų merams išsiuntė priminimus apie tai, kad iki šiol nėra patvirtintos jų savivaldybėse esančių gyvenviečių ribos. Informacija su prašymu tarpininkauti taip pat išsiųsta ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.
R. Šimašius: gal matininkai nori užsidirbti
Registrų centrui paskelbus, kad Vilnius dar nėra nustatęs gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako nematąs tame jokių problemų.
„Dėl ribų nustatymo mums problemų kol kas jokių nekilo. Ribų klausimo nesu nusiteikęs kelti, nes jei žaidi krepšinį, turi laimėti pagal esamas taisykles, o ne išbėgus į aikštelę galvoti, kokios taisyklės turėtų būti geresnės.
Nėra problema, gal matininkai nori užsidirbti ir kelia tas problemas, gal dar kažkas, bet aš nematau su tuo jokių problemų – nei valdymo, nei investicijų, nei kitų“, – teigė R. Šimašius.
Netikslios teritorijos jau nuo seno
Netikslios gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos susiformavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, kai vykstant žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar matininkai įrašydavo savo nuožiūra, remdamiesi nepatvirtintais duomenimis.
Dėl to visoje šalyje susidarė situacijos, kai, pavyzdžiui, vieno kaimo teritorijoje įregistruoti sklypai su keliais skirtingais gyvenvietės pavadinimais, pažymima Registrų centro pranešime.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę.
Gyvenviečių ribų planus savivaldybės rengia derindamos juos su Registrų centru, Aplinkos, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis. Parengti ir suderinti dokumentai teikiami Vidaus reikalų ministerijai, kuri juos teikia tvirtinti Vyriausybei.
