Bet šios organizacijos veiklos metodai atrodo išties abejotini.
Nori ramybės – susimokėk
Dar pernai vykusiame Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongrese jos prezidentas Romas Austinskas nesirinko žodžių.
„Turime nedraugiškai nusiteikusį LPSA, kuris Lietuvos vežėjams padarė daug blogo Europoje. O pats A.Cuzanauskas važinėjo po įmones ir pristatinėjo sutartį: padarykite savo vairuotojus LPSA nariais, mokėkite už kiekvieną per mėnesį po 30 eurų ir mes būsime lojalesni“, – tuomet teigė R.Austinskas.
Pats A.Cuzanauskas tvirtino, jog tokie teiginiai ištraukti iš konteksto. Neva tie 30 eurų yra sudedamoji viso kolektyvinės sutarties projekto dalis, nario mokesčio suma gali būti derinama, o visa tai apskritai tėra juodraštis.
Oficialiai LPSA neskelbia duomenų, kiek vairuotojų priklauso šiai organizacijai.
Tačiau A.Cuzanauskas, kuris dar yra ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos valdybos narys, tvirtino, kad tokių yra per 4,1 tūkstančio.
Jeigu už kiekvieną kas mėnesį būtų mokama po 30 eurų, susidarytų visai nemenka suma – 12,3 tūkst. eurų.
Tačiau, anot vežėjų, reikalaujama ir už tuos darbuotojus, kurie nepriklauso LPSA.
Susitarti tiesiog nepavyksta
Galbūt tokiu atveju LPSA savo devyniems darbuotojams sugebėtų mokėti didesnes algas, mat, remiantis rekvizitai.lt duomenimis, gruodį vidutinis atlyginimas šioje organizacijoje tesiekė 591,99 euro (neatskaičius mokesčių).
Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, paradoksalu, kai tokius atlyginimus saviškiams mokanti organizacija reikalauja, kad tolimųjų reisų vairuotojų algos siektų po porą tūkstančių eurų.
„Mes tikrai gerbiame profesines sąjungas, su jomis nuolat deramės ir dėl algų, ir dėl darbo sąlygų. Bet tai darome civilizuotai – kiekvienas pateikia savo siūlymus ir tuomet tariamės.
Tačiau su LPSA to niekaip nepavyksta padaryti. Juk dar 2019 metais pats A.Cuzanauskas, kai tarėmės dėl kolektyvinės sutarties, tiesiog pasišalino. Atėjo į posėdį, atsistojo ir išėjo“, – stebėjosi Z.Buivydas.
Nuolat zuja po užsienį
Nors savo svetainėje LPSA finansinių ataskaitų neskelbia, šios organizacijos išlaidos turėtų būti nemažos. Bent jau dėl nuolatinių kelionių į užsienį.
Vien 2019 m. nuo liepos iki gruodžio Ukrainoje buvo surengta 11 konsultacijų vairuotojams.
A.Cuzanauskas taip pat vyko į Belgiją, kai buvo sulaikyti vežėjų iš Lietuvos vilkikai.
Pats LPSA vadovas tvirtino, jog darbuotojai turi teisę gauti konsultacijas, užsieniečiai – taip pat, jei jie turi leidimą dirbti Lietuvoje.
„Didžiųjų įmonių savininkams nepatinka, kad mes atstovaujame vairuotojams, taip pat ir iš užsienio. Jie norėtų, kad darbuotojai negalėtų ginti savo teisių“, – aiškino A.Cuzanauskas.
Tačiau kyla rimtų įtarimų, kad kartais, prisidengusi teisių gynimu, ši organizacija tiesiog kenkia šalies transporto sektoriui.
Antai pernai pavasarį viena Lietuvos profsąjungų aptiko, kad jos vardu buvo siunčiami laiškai stambioms Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybių įmonėms su raginimu boikotuoti konkrečias Lietuvos vežėjų įmones.
Apie klastotes išsiaiškinta tuomet, kai vienas laiškų dėl neteisingai parašyto adreso sugrįžo į profsąjungą ir sukėlė nemenką darbuotojų nuostabą, nes pati organizacija nieko panašaus nesiuntė.
Suklastoti Lietuvos profsąjungų vardu siųsti laiškai netgi buvo užregistruoti Europos Komisijos Peticijų komitete kaip oficialus šalies profsąjungų kreipimasis dėl Mobilumo paketo įsigaliojimo.
Tiesa, apgaulė laiku paaiškėjo ir kreipimasis buvo anuliuotas.
Už teismus – mokestis
Stebina ir tai, kad LPSA, gindama savo narių teises teismuose, lupa iš jų visai nemenkas sumas – po 240 eurų už kiekvieną atvejį.
„Tie 240 eurų – nario mokestis profsąjungai. Už tai mes atstovaujame jiems teismuose, „Sodroje“, bankuose“, – „YouTube“ kanale „Transporto aktualijos“ aiškino A.Cuzanauskas.
Transportininkams kilo klausimų, ar šie pinigai įtraukiami į apskaitą. Mat jei organizacijai iš tiesų priklauso per 4,1 tūkst. vairuotojų, tuomet jiems visiems susimokėjus po tokią sumą susidarytų kone milijonas eurų.
Kita vertus, tik nedidelė dalis darbuotojų apskritai kreipiasi į Darbo ginčų komisijas ar juolab teismus.
Pasak Z.Buivydo, tai nesudaro nė procento visų vairuotojų. O pastarųjų vien „Linavai“ priklausančiose šalies transporto įmonėse dirba apie 80 tūkstančių.
Piktina iškraipomi faktai
Verslininkus piktina tai, kad A.Cuzanauskas nevengia manipuliuoti informacija, iškraipo faktus ir statistiką žiniasklaidoje, viešose diskusijose, oficialiuose susitikimuose.
Pernai transporto bendruomenės pasipiktinimo susilaukė A.Cuzanausko viešai išsakyti teiginiai apie sektoriaus įmonių pelną, kuris neva sudaro net 6,5 mlrd. eurų – dešimtimis kartų daugiau nei rodo oficialūs statistikos departamento duomenys.
Taip pat iš piršto laužti ir A.Cuzanausko teiginiai, esą valstybė iš biudžeto skyrė 1 mln. eurų bylinėjimuisi ES Teisingumo Teisme dėl Mobilumo paketo, siekiant apginti kai kuriuos vežėjus.
Tai yra tik keletas pavyzdžių, kuomet A.Cuzanauskas akivaizdžiai iškraipo statistinius duomenis arba teigia tikrovės neatitinkančius faktus, siekdamas sau naudingų tikslų. (LR)
