„Svarbiausias dalykas, ką darys valstybė su paskolintais pinigais, su atidėtais mokesčiais. Kaip čia bus: ar iš karto lieps grąžinti? Mes tikimės, galbūt kažkur bus paskelbtas moratoriumas, gal nurašys atidėtus mokesčius kaip po Rusijos krizės. Manau, kad įmonės tiesiog laukia didesnio aiškumo“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė jis.
Naujienų agentūra „Elta“ primena, kad 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į 2021 metų nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, bus taikomas mokestines pagalbos priemonės mokesčių nepriemokoms.
Kaip praneša Valstybinė mokesčių inspekcija, šios pagalbos priemonės taikomos nuo šių metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.
Verta apsvarstyti galimybę
Vertindamas galimybę verslui ateityje negrąžinti atidėtų mokesčių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai yra svarstytina priemonė, kuri padėtų labiausiai nukentėjusiems verslams apsisaugoti nuo bankroto ir išlaikyti mokumą ateityje.
„Tai būtų viena iš tiesioginių subsidijų formų, kai valstybė suteikia ne paskolų garantiją, kurią kažkada atsigavęs verslas turi grąžinti, bet, vertinant ilgalaikius praradimus ir siekiant išspręsti ne tik likvidumo, bet ir mokumo problemas, svarstomos ir negrąžintinos paramos formos“, – „Eltai“ sakė jis.
Anot N.Mačiulio, nemaža dalis nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių verslų susiduria ne tik su likvidumo, bet ir mokumo problemomis.
„Iš esmės su mokestinių atostogų instrumentu valstybės sprendė likvidumo problemą. Vertinant tai, kad pandemija jau tęsiasi beveik metus ir dar artimiausiu metu nesibaigs, akivaizdu, kad yra labai pažeistų sektorių ir įmonių tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo, tiek laisvalaikio paslaugų sektoriuose. Ten atsiranda nemažai įmonių, kurios susiduria ne su likvidumo, o su mokumo problemomis“, – sakė jis.
N.Mačiulis pažymėjo, kad planuojamo ekonomikos atsigavimo antrąjį šių metų pusmetį daliai įmonių gali nepakakti atsitiesti po krizės.
„Tikėtina, kad ir viešbučiai, ir maitinimo įstaigos gaus didesnes pajamas atsigavus pinigų srautui antrąjį šių metų pusmetį, pasiskiepijus didelei daliai visuomenės, atslūgus pandemijai. Bet gali būti, kad tos pajamos nebus pakankamos, kad įmonės įvykdytų visus savo finansinius įsipareigojimus tiek darbuotojams, tiek kreditoriams, tiek valstybei“, – teigė jis.
Dėl šios priežasties, kaip teigė ekonomistas, valstybė turėtų apsvarstyti papildomas mokumo išsaugojimo priemones.
„Dalį tų priemonių valstybė turi. Juk ir dabar jau suteikiama negrąžintina parama – subsidijos – kai kurioms įmonėms, kurios prarado pajams. Mokesčių negrąžinimas tiesiog būtų likvidumo didinimo priemonių transformacija į mokumo išsaugojimo priemones. Ir manau, kad tai yra svarstytinos priemonės“, – sakė jis.
„Aišku, tikrai ne visiems verslams, bet tuose sektoriuose ir tose įmonėse, kurios iš tiesų prarado pajamas ir atsidūrė ant mokumo ribos būtent dėl to, kad buvo pandemija, pritaikytos karantino priemonės, kurios užkirto kelią joms vykdyti veiklą, ir jos ant bankroto ribos atsidūrė ne dėl savo kaltės“, – pridūrė N.Mačiulis.
