Pasak tarnybos, darbdavių dalis, pernai skyrusių daugiau lėšų darbuotojų mokymams, sudaro 7,7 proc. Čia praėjusiais metais pirmavo statybos ir pramonės sektoriuose veikiančios įmonės.
Šiais metais į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą ar atnaujinimą planuoja investuoti 33,8 proc. Lietuvos darbdavių.
Užimtumo tarnybos teigimu, daugiausia įmonių, planuojančių investuoti į darbuotojų mokymus 2021-aisiais, – pramonės sektoriuje (40,1 proc.), mažiausia – žemės ūkyje (21,2 proc.). Stebima tendencija, kad daugiau darbuotojų turinčios įmonės yra labiau pasirengusios tokioms investicijos.
Šiemet darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui (atnaujinimui) lėšų ketina skirti 85,6 proc. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir 65,1 proc. – įdarbinusių nuo 50 iki 249 darbuotojų.
Už darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą didžiausią atsakomybę prisiima patys darbdaviai, tačiau pagalbą mokymų neketinantiems inicijuoti tam tikrais atvejais gali suteikti ir Užimtumo tarnyba.
„Parama darbuotojo profesiniam mokymui paskiriama, jei darbdavys po mokymo programos jį planuoja perkelti į aukštesnes pareigas. Naujoje pozicijoje darbuotojo alga turi būti ne mažiau kaip 20 proc. didesnė, palyginti su jo darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo“, – teigia Užimtumo tarnyba.
Užimtam asmeniui profesinis mokymas taip pat rengiamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, arba planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą, yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino.
