„Viena iš tų problemų, kurią galima identifikuoti, – kaip yra su valdymu to bendro centro ir kur jis bus“, – BNS sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.
Pasak jo, Susisiekimo ministerija pristatys naujausią Lietuvos poziciją šiuo klausimu.
„Bet kokiu atveju vykstant į derybas Briuselyje reikia gauti Europos reikalų komiteto pritarimą“, – sakė K. Starkevičius.
Jo teigimu, svarstymų akiratyje yra ir dabartinės „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ veikla, jos funkcijos ir jų padalinimas ateityje.
„Reikės vieną dieną priimti sprendimą, kaip bus toliau, kaip pasidalinsime bėgius“, – teigė komiteto vadovas.
Pernai gruodį skelbta, kad Baltijos šalys apsisprendė, kas valdys „Rail Baltica“ infrastruktūrą kiekvienoje šalyse.
Pasak Susisiekimo ministerijos, Lietuvoje pagal įstatymus ją turi valdyti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros įmonė „LTG Infra“, Latvijoje už tai bus atsakinga „Eiropas Dzelzcela linijas“, o Estija pasirinko bendrovę „Rail Baltic Estonia“.
Pirmame trijų šalių valdytojų susitikime gruodį nutarta, kad vienas pagrindinių darbų – parengti veiksmų planą, būtiną bendram valdymo modeliui.
Ministerijos teigimu, Lietuva iš trijų Baltijos valstybių yra labiausiai pažengusi įgyvendinant projektą.
