Ekspertai: investicijos į žaliąją ekonomiką ir skaitmenizaciją be visuomenės įsitraukimo bus bergždžios

Nors būtina spartinti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos procesų įgyvendinimą Lietuvoje, ekspertai sutinka, kad, visų pirma, svarbiausia pasirūpinti, jog prie siekiamų pokyčių sugebėtų prisitaikyti tiek šalies verslai, tiek visuomenė.

Investicijos į žaliąją ekonomiką ir skaitmenizaciją be visuomenės įsitraukimo bus bergždžios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Investicijos į žaliąją ekonomiką ir skaitmenizaciją be visuomenės įsitraukimo bus bergždžios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
E.Čipkutė.<br>LBA nuotr.
E.Čipkutė.<br>LBA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 11, 2021, 1:43 PM

„Žinome, kad vis dar atsiliekame inovacijų srityje, kad turime labiau koncentruotis į sprendimus, susijusius su klimato kaita, taip pat, kad turime spartinti skaitmeninę transformaciją. Tačiau COVID-19 pandemija iš tiesų paspartino šiuos procesus ir dabar turime naujas galimybes, kurias suteikia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, skiriamos papildomos naujų fondų lėšos.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad kaip valstybė iš krizės išeitume su modernia, konkurencinga ir neutralia klimatui ekonomika“, – Lietuvos banko organizuojamoje konferencijoje ketvirtadienį teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Visgi, anot jos, siekiant pokyčių pirmiausia svarbu transformuoti visuomenę.

„Kalbant apie skaitmeninę transformaciją, turime edukuoti šalies žmones ir tobulinti žmogiškuosius išteklius. To reikia, kad galėtume gauti naudos iš investicijų, kurias darome, ir būti tikri, kad ilgalaikėje perspektyvoje iškiltume kaip stipri valstybė.

Jei žmonės neturės įgūdžių dirbti su naujomis skaitmenizuotomis sistemomis, galime investuoti į jas kiek norime, bet iš jos naudos bus maža“, – tikino ji.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie investicijų svarbą, pažymėjo, kad būtina išlaikyti balansą tarp viešojo ir privataus sektoriaus.

„Pernelyg didelės investicijos į viešąjį sektorių gali sukurti rimtą nelygybę ateityje. Tuo labiau, kad privatūs verslai kuria pridedamąją vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Turime siekti šių dviejų sričių investicijų balanso“, – sakė jis.

V.Janulevičius taip pat pridūrė, kad, siekiant tvarios ekonomikos, verta skatinti vidines energijos generavimo sistemas Lietuvoje.

„Jei norime sukurti ilgalaikę, tvarią ekonomiką, turime sukurti savą elektros generavimo sistemą Lietuvoje. Žinoma, kalbu apie žaliąją elektros gavybą. Jūrinio vėjo elektrinės, saulės kolektoriai ir geoterminiai sprendimai gali padėti išvengti iškastinio kuro naudojimo Lietuvoje“, – teigė jis.

Kaip pabrėžė V.Janulevičius, siekiant daugiau nepriklausomybės energetikos srityje, svarbu kuo greičiau atsijungti nuo elektros tiekimo grandinės su Rusija ir Baltarusija.

„Mes vis dar labai priklausomi nuo elektros, atkeliaujančios iš Rusijos ir Baltarusijos, todėl labai svarbu, kad iki 2025 metų atsijungtume nuo Rusijos ir Baltarusijos energijos tinklo ir prisijungtume prie Vakarų Europos tinklo. Tai jau vyksta, bet būtų puiku, jei šie procesai vyktų greičiau“, – sakė jis.

V.Janulevičius teigė vis dar matantis potencialą investuoti į Lietuvos industriją.

„Kalbant apie privačias investicijas, industrija turi svarbų vidmenį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje, kur sudaro daugiau nei 20 proc. Vis dar manau, kad yra didžiulis potencialas investuoti į privatų sektorių šioje srityje, perkelti jį į kitą lygį“, – tikino jis.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė savo ruožtu teigė, kad „finansinis sektorius finansuoja 80 proc. ekonomikos Europoje, o tai reiškia, kad jis taps pagrindiniu varikliu transformuojant Europos ekonomiką į žaliąją ekonomiką“.

„Pagrindinis įrankis tai padaryti yra ES taksonomija – formulė, kuri leidžia verslams, taip pat ir finansų sektoriaus kompanijoms, pasitikrinti, kiek jos „žalios“, – teigė ji diskusijos metu.

Anot E.Čipkutės, šiuo metu itin svarbu šviesti tiek bankus, tiek verslus apie tai, kokiais būdais galima siekti žaliosios ekonomikos.

„Matome keletą žingsnių, kuriais galėtume prisidėti prie perėjimo prie žaliosios ekonomikos. Pirmiausia, suteikti daugiau ir aiškesnės informacijos apie tai, kas yra ES taksonomija bankams bei verslams. Apie žaliąją ekonomiką kalbame daug, bet ką tai iš tiesų reiškia? Kokių investicijų reikia norint tapti „žaliu“?“ – sakė LBA prezidentė.

„Didesnės kompanijos pakankamai aiškiai žino, ką reiškia būti „žalioms“, kaip reikia to siekit ir kokių veiksmų imtis. Ir bankai turi pakankamai patirties finansuodami vėjo ir saulės energijos šaltinius. Pagrindinis tikslas yra padėti mažesnėms kompanijoms transformuoti savo verslą į žaliąją ekonomiką“, – pridūrė ji.

E.Čipkutė taip pat pažymėjo, kad vykstanti ekonominė transformacija gali dar labiau paskatinti atskirtį šalyje.

„Visgi kartu su ekonomikos ir skaitmenizacijos transformacija didelė dalis populiacijos rizikuoja atsilikti. Šiuo atveju turėtų padėti valdžia, kad pažeidžiamiausia visuomenės dalis neatsiliktų. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kurioje socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europoje“, – teigė ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.