Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi

Karantino išvargintos Lietuvos laukia žiupsnelis geresnių žinių – nuo kitos savaitės atvers duris įėjimą iš lauko turinčios ne maisto prekių parduotuvės, bus pardavinėjamos gėlės, atsinaujins lauko prekyba, o seniai nesikirpę žmonės galės apsilankyti kirpyklose.

Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: meldę leisti dirbti, verslininkai vėl skundžiasi.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2021-02-11 07:55

Šiems verslams leista atnaujinti veiklą taikant ploto vienam klientui apribojimus – reikės ne mažesnio nei 20 kvadratinių metrų ploto. Grožio industrijos atstovai jau nusiskundė perdėtais ribojimais, nors dar išvakarėse meldė, kad leistų dirbti bet kokio griežtumo sąlygomis.

Šiuo atveju galima ir Vyriausybę užjausti – ji atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: jos suburti ekspertai sakė, kad iš viso jokių karantino atlaisvinimų negali būti, kol nebus pasiekti jų nubrėžti pandemijos suvaldymo rodikliai, o visuomenė ir verslas vis labiau reikalavo silpninti bent kai kuriuos draudimus.

Vyriausybė, tarsi baugiai gręžiodamasi į šalis ir perspėdama, kad jei epidemiologiniai rodikliai pablogės, vėl teks užsukti varžtus, vis dėlto ryžosi prisiimti atsakomybę už pasekmes.

Turbūt kito pasirinkimo ir neliko, kai dar praėjusią savaitę buvo sužadinti lūkesčiai, kad tuoj pradės dirbti ne maisto prekių parduotuvės ir kirpyklos, tačiau Vyriausybė atidėjo šį sprendimą, nes ekspertai tam nepritarė.

Nustatyti karantino atlaisvinimo kriterijai dar nepasiekti – 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 300 užkrato atvejų, o, ekspertų požiūriu, ne maisto prekių parduotuvės galėtų atsidaryti, kai šis rodiklis nusileis iki 200, kirpykloms tektų laukti, kol nusmuktų iki 150 atvejų. Niekas nežino, kada tai įvyks.

Buvo pakankamai priežasčių, kodėl Vyriausybei teko nepaklausyti savo ekspertų. Pirmiausia kyla klausimas, ar tikrai nusistatyti konkretūs karantino silpninimo rodikliai turi būti ištašyti kaip akmenyje. Matyt, yra mokslinių argumentų, kodėl skaičiai būtent tokie, bet ir patys ekspertai nėra vieningi dėl karantino sąlygų.

Žinoma, Lietuvai būdinga, kad jeigu vieni protingi žmonės ką nors pataria, visada atsiranda dar protingesnių, kurie sako, kad reikia daryti priešingai.

Iš dalies taip nutiko ir dėl karantino – kai kurie profesorių vardus turintys į ekspertų komisijas nepatekę mėnesių mėnesiais pagyti ir į darbą grįžti neįstengiantys epidemiologai ima aiškinti, kad tarp Vyriausybei patariančiųjų per mažai tikrų specialistų, esą jie nedaug ką išmano ir apribojimai jau kuris laikas per griežti.

Vienos nuomonės ir negali būti. Vyriausybė turėtų pasikliauti pasitelktais ekspertais, kita vertus, jų išklausiusi privalo spręsti pati, nes medikai padėtį vertina iš savo srities pozicijų, o karantinas daro įtaką ne tik sveikatos apsaugai, bet ir ekonomikai, socialinei padėčiai, visuomenės psichologinei jausenai.

Antai pernai net trečdaliu išaugo nužudymų ir 13 proc. sunkių sveikatos sutrikdymų artimoje aplinkoje skaičiai. Specialistai mano, kad tai lėmė karantino diktuojama izoliacija.

Tiesa, pranešimų apie tokį smurtą sumažėjo, bet vargu ar tai gera žinia, nes greičiausiai aukoms tiesiog daug sunkiau pasiskųsti, kai smurtautojas – šalia.

Be to, visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad per karantiną kone pusė žmonių priaugo svorio, ketvirtadalis ėmė dažniau rūkyti, 16 proc. įniko daugiau vartoti alkoholio. Taigi nors izoliacija mažina riziką užsikrėsti, atsiranda kitų bėdų.

Šie faktai patvirtina, kad sveikatos apsaugos sistemai išganingas karantinas turi ir kitą medalio pusę. Tai akivaizdžiausia ekonomikoje.

Visai neseniai optimistines šių metų šalies ekonomikos augimo prognozes skelbę ekonomistai jau svarsto ir gerokai liūdnesnius scenarijus. Antai Ž.Mauricas mano, kad Lietuvos BVP augtų, kaip jis anksčiau prognozavo, 1,8 proc. tik tuo atveju, jei karantinas būtų atšauktas kovo mėnesį. Pagal dabartinę epidemiologinę padėtį tai mažai tikėtina.

Kiti du šio ekonomisto scenarijai numato recesiją – jei karantinas būtų pratęstas iki gegužės, BVP, tikėtina, sumažėtų 1,7 proc., o jei ribojimai ir neapibrėžtumas užsitęstų net iki liepos, ekonomika smigtų drastiškai – gal ir 8 procentais.

Kol kas dar neįvyko nieko nelaukta – nedarbas išaugo iki 16,4 proc., bet Užimtumo tarnyba prognozavo, kad šis rodiklis gali šoktelėti ir iki 18 proc., o žiemos sezonui visada būdingas šioks toks darbo rinkos sąstingis.

Vis dėlto Vyriausybė privalo atsižvelgti į perspėjimus, kad karantinas gali gerokai pabloginti ekonominę padėtį, juo labiau kai ekonomistai atkreipia dėmesį, jog Lietuvos augimo perspektyvos dėl to gali būti prastesnės nei Latvijos ir ypač Estijos, kurioje ūkinės veiklos ribojimai gerokai menkesni.

Dėl užsitęsusio karantino smarkiai nukentėtų ir šalies biudžetas. Lietuva dar gali labai pigiai skolintis, bet dramatiškai auganti valstybės skola gali greitai padėtį smarkiai pabloginti.

Spaudimas Vyriausybei tik augs – žadant leisti prekiauti ne maisto prekių parduotuvėms ir atsidaryti kirpykloms, sveikatingumo klubai klausia, kuo jie blogesni, kad dar negali dirbti.

Iš tiesų ne visada lengva paaiškinti, kodėl vieniems verslams atkeliami vartai, o kitiems – ne.

Regis, koronavirusas ne tik Lietuvos valdžiai uždavė sunkiai sprendžiamą mįslę: kaip elgtis, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis liktų sveika – per daug atlaisvinus ribojimus kyla pavojus, kad atsiris ir trečia pandemijos banga, o per ilgai juos išlaikius prasidės ekonomikos griūtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.