Anot Užimtumo tarnybos, analizuojant pandemijos laikotarpiu įsiregistravusių klientų sudėtį, stebima, kad 82 tūkst. asmenų buvo aktyvūs darbo rinkoje, tai yra iki 2020 metų kovo 1 dienos 67,2 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 4 tūkst. – pagal terminuotas, 6,9 tūkst. dirbo savarankiškai, 7 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą.
Nurodoma, kad tarp naujų klientų yra 50,2 tūkst. neaktyvių darbo rinkoje asmenų, iš jų niekur nedirbo – 10,2 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau – 40 tūkst. asmenų.
„Karantinas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos išaugusiam darbo neturinčių asmenų skaičiui – dėl apribojimų dalies verslų gyvybingumas gerokai sumažėjo. Visgi tai nėra vienintelė priežastis.
Nuo karantino pavargę Lietuvos gyventojai protestuoja: parduotuvėje rengiamos diskotekos ir sporto treniruotės
Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių asmenų srautai parodė tikresnį darbo rinkos vaizdą: kiek šalyje yra pasyvių, į darbo rinką neįsitraukusių arba oficialiai neįsitraukusių gyventojų“, – pranešime sako Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Tarnyba nurodo, kad iki pandemijos vyravusį vyrų nedarbą pakeitė padidėjęs moterų nedarbas – jų registruota 143,5 tūkst. Dabar darbo ieško 138,6 tūkst. vyrų. Moterų skaičius augo 67,5 tūkst., vyrų – 56,7 tūkst., palyginti su 2020 metų vasario 1 diena.
Šiemet 2 tūkst. (0,4 proc. punkto) mažiau kreipėsi jaunimo iki 29 metų, tačiau šalyje darbo vis dar neturi 69,5 tūkst. jaunuolių, o tai – 15,6 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų. Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo iki 29 metų Kaune – 20,9 proc. ir Alytuje – 18,9 proc. Mažiausiai – Pakruojo – 6,3 proc. ir Varėnos – 7,8 proc. rajonuose.
Susiję straipsniai
Vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius per mėnesį paaugo 3,3 tūkst. (0,6 proc. punkto).
Iš viso darbo neturi 104,2 tūkst. vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų – tai 18,9 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų.
Didžiausias šio amžiaus asmenų nedarbas fiksuotas Lazdijų (28,6 proc.), Kelmės (26,4 proc.) ir Ignalinos (26,1 proc.) rajonuose, mažiausias – Neringoje (10,2 proc.) ir Klaipėdos rajone (11,6 proc.).