Lietuvoje galinčių mokėti mokesčius – vis mažiau: paaiškino, iš kur valstybė gauna pinigų

Pavasarį planuojama mokestinių lengvatų peržiūra. Finansų ministrė Gintarė Skaistė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė palaikanti prezidento siūlymą taikyti lengvatas keliančioms algas įmonėms. Tačiau, anot jos, pirmiausia reikia įvertinti, kiek kainuos tokios lengvatos įvedimas, ir tada apsispręsti, ar apskritai verta ją taikyti.

Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>Lrytas.lt montažas.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>Lrytas.lt montažas.
G.Skaistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Skaistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>A. Pilaitienė
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>A. Pilaitienė
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>T.Bauro nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>T.Bauro nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.v<br>T.Bauro nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.v<br>T.Bauro nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbu peržiūrėti mokestines lengvatas ir nepamiršti biudžeto deficito, kuriam padengti skolinamasi pinigų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Rimvydas Paleckis

Feb 16, 2021, 11:03 AM, atnaujinta Feb 16, 2021, 1:47 PM

Nepamiršti pažadai ir dėl pensijų augimo bei vienišų asmenų pensijų įvedimo. Tačiau tam reikia surinkti nemažai pinigų į valstybės biudžetą.

– Jau turėtumėte matyti, kiek pinigų įplaukė, kiek išleidote valstybės reikmėms. Ar jau galite suvesti sausio mėnesio balansą? – Finansų ministrės paklausė laidos vedėjas Rimvydas Paleckis.

– Išlaidos dar nemenksta. Vertindami nesurinktus mokesčius matome, kad šiemet sausį, palyginti su 2020-ųjų sausii, kai dar nebuvo pandeminės situacijos ir verslo ribojimų, jų mažiau maždaug 60 mln. eurų arba 6,5 proc. 

Tačiau, kalbant apie mokestinius atidėjimus, matome, kad mokestinė situacija stabilizavosi. Jei praėjusių metų pabaigoje atidėtų mokesčių buvo apie 800 mln. eurų, šiuo metu situacija – beveik analogiška. Tai reiškia, kad vieni mokesčių mokėtojai pradeda grąžinti įsiskolinimus, kitiems jie yra atidedami.

Ilguoju laikotarpiu buvo suplanuota, kad dalis mokesčių bus nesurinkta, todėl buvo prognozuojama, kad biudžeto deficitas šiemet suksis apie 7 proc.

– Kitaip tariant, situacija yra panaši į planuotąją. O kaip su to minuso kompensacija iš skolintų pinigų? Ar skolinatės iš naujo?

– Šiemet buvo suplanuota skolintis 5,3 mlrd. eurų. To plano laikomasi.

7 proc. deficitą tenka padengti, ir tai daroma valstybės skolos sąskaita. Visos su COVID-19 susijusios išmokos ir vakcinavimo procesai daromi skolos sąskaita. Tai – vienkartinis poveikis, kuris labai svarbus ir reikalingas, todėl taupyti šitoje situacijoje negalima. Tai nėra tie ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie persikels į kitus metus.

– Iš kur ir už kiek skolinatės?

– Esama įvairių tarptautinių institucijų, kurios turi pinigų. Yra pakankamai liberali centrinių bankų politika.

Turime užsitikrinę gana gerą skolinimosi reitingą – jis nepablogėjo net ir po paskutinių tarptautinių reitingų agentūrų vizitų Lietuvoje. Ta situacija ir naudojamės, kaip ir kitos ES valstybės.

– Kiek procentų pabrangsta pasiskolinti pinigai?

– Vieno skaičiaus nėra, nes labai priklauso nuo pelningumo rodiklių, skolinimosi trukmės. Šiuo metu paskolos kaina pakankamai maža. Tačiau, jei šiandien turime mažas skolinimosi palūkanas, nereiškia, kad tas pats bus ir po penkerių metų.

– Dabar, kai, atrodytų, viskas yra sustingę, kas yra didžiausi mokesčių mokėtojai Lietuvoje?

– Pagal statistiką matome, kad daugiausia pridėtinės vertės mokesčio sumoka didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba.

– Toks įspūdis, kad žmonės kaupia pinigus, o verslas, kai tik bus atšaukti ribojimai, tikėtina, norės atsiimti praradimus. Ar neprognozuojate kainų augimo?

– Turime ir gruodžio mėnesio prognozes, turime ir atnaujintas prognozes pagal Europos Komisiją. Didelių infliacijos svyravimų nėra numatyta: šiais metais infliacija turėtų būti 1,4 proc., ateinančiais – 1,8 proc., dar kitais taip pat išliks žemiau 2 proc. ribos.

Perkamoji galia neturėtų sumažėti, o, pagal dabartines prognozes, turėtų net išaugti. Laukiama, kad darbo užmokestis šiemet turėtų augti 4,1 proc., tuo tarpu infliacija – 1,4 proc.

Suprantama, viskas labai susiję su vakcinavimo procesais, su pandemijos situacija. Jei per pirmą pusmetį pavyktų susitvarkyti, planuojame, kad antrąjį pusmetį augimas bus gana didelis ir atsvers nuostolius.

Tuo tarpu maitinimo sektoriuje yra didesnė tikimybė, kad kainos išaugs. Šis verslas gana stipriai nukentėjo, reikės nuostolius kompensuoti, be to, ši sritis imli darbo užmokesčiui, kur irgi planuojamas maždaug 4 proc. augimas.

Tai reiškia, kad maitinimo sektoriaus teikiamos paslaugos, tikėtina, brangs šiek tiek labiau nei prekės, kurios yra parduotuvėse.

Tiems sektoriams, kurie buvo labai stipriai paveikti karantino, reikės laiko atsistatyti. Matome tendencijas užsienio valstybėse, kur atsidarę viešbučiai paslaugas dažniausiai teikia aukštesnėmis kainomis nei buvo anksčiau.

– Pasirodė prezidento siūlymai dėl mokesčių: didesni mokesčiai dirbantiems savarankiškai, lengvatos keliantiems algas. Ar šie siūlymai derinti su Finansų ministerija?

– Jie buvo pateikti ir mums. Finansų ministerijoje esame sudarę darbo grupę, kuri peržiūri mokesčių lengvatas. Bandome Prezidentūros pasiūlymus įdėti į bendrą paketą ir svarstyti juos su kitais.

Visos mokesčių lengvatos ir jų galima plėtra bus svarstoma rudens sesijoje. 

O štai dėl reinvestuojamo pelno turime ir kitų pasiūlymų – prezidentas siūlo, kad būtų taikoma lengvata, kai įmonės darbuotojams darbo užmokestis keliamas daugiau nei 8 proc.

Tuo metu koalicijos ir Vyriausybės programoje įrašyta, kad galėtume svarstyti lengvatą visam reinvestuojamam pelnui. Reikės apsispręsti, kuri alternatyva tinkamesnė.

– Bet Mykolas Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, atvirai kritikuoja prezidento siūlymą dėl lengvatų. Jūs kalbate diplomatiškiau. Tad ar labiau kritikuotumėte, ar džiaugtumėtės tuo pasiūlymu?

– Pritariu prezidento iškeltam tikslui, kad verslas būtų skatinamas kelti darbo užmokestį. Tai yra svarbu, jeigu norime, kad augtų visų žmonių gerovė.

Kiek kainuos tokios lengvatos įvedimas, dar nesame paskaičiavę, todėl reikia įvertinti ne tik tikslą, kurio siekiame, bet ir kiek tai kainuos. Įvertinus bus aiškiau, ar tai tikslinga paskata, o gal tų tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis.

Manau, kad Mykolas Majauskas, kaip ir bet kuris Seimo narys, gali turėti savo nuomonę. Tačiau, man atrodo, labai svarbu kalbėti argumentų kalba. Kai turėsime visus skaičius ant stalo ir įvertinsime poveikį, kuris galėtų būti, aptarsime galimas alternatyvas. Ir tik tada reikėtų priimti sprendimą.

– Kokių dar mokesčių pakeitimų galime laukti šiemet?

– Pavasario sesijoje planuojama mokestinių lengvatų peržiūra, nes labai svarbu užtikrinti mokestinį teisingumą. Yra tam tikrų lengvatų, kurios sudaro išskirtines sąlygas vienai ar kitai grupei, tai nėra teisinga.

Jeigu norime užtikrinti, kad ir pensijos augtų, ir būtų įvestos vienišų asmenų pensijos, tam reikia surinkti pinigų į biudžetą. Tad peržiūrime visas mokestines lengvatas, kiek jos atitinka šiandienos lūkesčius ir tikslus. Manau, kad tai pirmas darbas, kurį patikėsime Seimui jau pavasarį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.