Alisa Miniotaitė. Kaip per tris nepriklausomybės dešimtmečius pasikeitė Lietuvos vadovas?

Dėl Lietuvos ateities ramu – nepražūsim, Lietuvoje gyvena nepaprasti verslininkai. Beveik visa tai, ką turime šiandien, sukurta jų rankomis. Lietuvos verslininkas – sumanus, intelektualus, kūrybiškas ir nepaprastai darbštus.

A.Miniotaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Miniotaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Dėl Lietuvos ateities ramu – nepražūsim, Lietuvoje gyvena nepaprasti verslininkai.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Dėl Lietuvos ateities ramu – nepražūsim, Lietuvoje gyvena nepaprasti verslininkai.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Dėl Lietuvos ateities ramu – nepražūsim, Lietuvoje gyvena nepaprasti verslininkai.<br>T.Bauro nuotr.
Dėl Lietuvos ateities ramu – nepražūsim, Lietuvoje gyvena nepaprasti verslininkai.<br>T.Bauro nuotr.
Dėl Lietuvos ateities ramu – nepražūsim, Lietuvoje gyvena nepaprasti verslininkai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dėl Lietuvos ateities ramu – nepražūsim, Lietuvoje gyvena nepaprasti verslininkai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Alisa Miniotaitė, „Žinių radijas“

Feb 20, 2021, 4:17 PM, atnaujinta Feb 20, 2021, 4:17 PM

Žvelgdama į didžiulius nuveiktus darbus žinau – už jų stovi konkretūs žmonės, kurie dirbo daugiau nei po 8 valandas per parą, patyrė daugybę nemigos naktų, susidūrė su įvairiais sunkumais, pavyzdžiui, reketu praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, iššūkiais, bet išgyveno, išliko, o jų įmonės šiandien – stabilios ir klestinčios.

Lietuvis, atsimušęs į sieną, ją apeina, arba sienoje iškerta skylę, taip kurdamas vertę visuomenėje, įdarbindamas pats save ir dar keletą, keliasdešimt ar keletą šimtų aplinkui. Žaviuosi šiuo lietuvišku užtaisu.

Būdama konsultavimo versle jau dvidešimt metų, iš labai arti galėjau stebėti Lietuvoje veikiančias organizacijas ir jų vadovus. Praeityje toks ryškus skirtumas tarp tarptautinių ir lietuviškų organizacijų beveik išnyko.

Kuo pasižymėjo lietuviška organizacija prieš 20-30 metų? Dažnai egocentrišku, susireikšminusiu vadovu, į darbuotoją žiūrinčiu kaip į resursą, blizginantį ir puoselėjantį savo vyšninės ar tamsiai žalios spalvos automobilį, bet ne darbuotoją.

Investicijos į darbuotojų mokymą, gerovę, iš tiesų buvo minimalios, darbuotojo balsas buvo menkai girdimas. Bet tai iš dalies lėmė situacija darbo rinkoje – gerą darbą rasti buvo sunku, pasiūlymų trūko, darbo vietą branginai.

Antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje, maždaug nuo 2000–2004 m., tapo madinga mokytis.

1990 ir 2000 metais atitinkamai įsikūrė vadovų kalvės – „Baltic management institute“ ir ISM vadybos ir ekonomikos universitetas. Pirmieji studentai vadovai su pagarba ir gal kiek pavydu žvelgė į tarptautinėse kompanijose dirbančius kolegas – ten geriau, daugiau pinigų, brandesnė organizacijos kultūra.

Šiandien skirtumas tarp lietuviškų ir užsienio kompanijų beveik išnyko. Gal net atvirkščiai – lietuviška kompanija šiandien dinamiškesnė, šiltesnė, atviresnė, ieškanti. Yra be galo daug nuostabių verslo pavyzdžių – „Vinted“, „Tesonet“, „Bored Panda“, „Kilo grupė“ ir daugelis kitų mažesnių ir didesnių kompanijų.

Nemaža dalis įkūrėjų, kurie stovėjo prie laivo vairo pirmųjų dešimtmečių audringuose vandenyse, šiandien yra atsitraukę – suformuotos valdybos, samdomi profesionalūs vadovai, vadybininkai. Dar prieš porą, trejetą metų kompanijos aukščiausioms pareigybėms ieškojo revoliucionierių – milžinišką kompanijos augimą garantuosiančių vadovų, kurie žino kaip.

Lyderių vaidmuo irgi buvo suprantamas kaip žinojimas kaip. Kelio parodymas. Atėjęs vadovas parodys mums ir išmokys mus dirbti.

Šiandien kompanijos ieško kitokių vadovų – išmintingų, telkiančių, pasidalytosios lyderystės atstovų. Nors dar populiaru „lipti ant bačkos“ ir nuo scenos kalbėti, kaip pasiekei nepaprastų rezultatų, visgi į madą grįžta tam tikras santūrumas.

Ne aš turiu kalbėti, o mano žmonės ir jų pasiektas rezultatas. Iš dalies tai lėmė ir užaugusi stipri žemesnių vadovų ir specialistų grandis.

Taigi šiandien skirtumai tarp lietuviškų ir vakarietiškų kompanijų išnykę arba minimalūs, ir visą šį skirtumą sukūrė patys lietuviai, savo rankomis. Ir mūsų laukia šviesi ateitis – esame darbštūs, kūrybiški, ambicingi ir greiti. Taigi saugokime laisvę – su Lietuvos Nepriklausomybės diena!

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.