D.Kvedaravičiaus teigimu, Lietuvai stengiantis pasiekti Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso ir nacionalinius tikslus dėl klimato kaitos, būtini pokyčiai statybų sektoriuje.
„Kalbant apie reikalavimus, klimato kaitos ir žiediškumo iššūkiai mums labai aiškiai diktuoja būtinybę keisti esamą tvarką. Čia mes šnekame apie Žaliąjį kursą, apie būtinybę mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Panašu, kad statybų pramonėje be organinių medžiagų, medienos tuos tikslus bus pasiekti labai sunku, turbūt net neįmanoma“, – ketvirtadienį nuotolinėje konferencijoje „Žalioji statybų transformacija ir žaliųjų pastatų gamyba 4.0: sektoriaus plėtros darbotvarkė“ sakė viceministras.
Anot jo, pokyčius sąlygoja ir Vyriausybės išsikeltas tikslas ateityje viešuosiuose pastatuose naudoti bent 50 proc. tvarių organinių medžiagų. Pasak D.Kvedaravičiaus, šiuo metu pagrindinė kliūtis tikslui pasiekti – nepritaikytas teisinis reguliavimas, kurį, siekiant paskatinti statybų sektoriaus transformaciją, bus būtina koreguoti.
„Technologija yra, verslas pasirengęs pokyčiui, tenka pripažinti, kad didžiausias ribojantis veiksnys, didžiausia kliūtis šiandien yra valstybės pozicija ir teisinis reguliavimas. Sutinku, kad mes patys turėtume rodyti pavyzdį naudodami tas technologijas viešųjų pastatų statybose ar renovacijose, bet taip pat turime pašalinti kliūtis, kurios šiandien dar yra. Čia viešojo sektoriaus laukia labai rimtas pokytis“, – sakė jis.
Siekdama pamažu skatinti pokyčius statybų industrijoje, Aplinkos ministerija, anot D. Kvederavičiaus, planuoja kelti žaliųjų pirkimų reikalavimus.
„Matome kelias kryptis, kuriomis galime judėti. Tai viena iš tų krypčių – renovacija. Manome, kad reguliaciniu būdu valstybė galėtų kurti paklausą šioms technologijoms. Kita sritis – viešieji pastatai, čia planuojame kelti žaliųjų pirkimų reikalavimus, kurie skatintų naudoti būtent medines konstrukcijas“, – teigė viceministras.
„Jau atsiliekame nuo tendencijų Europoje, tad reguliacinės kliūtys turėtų būti sprendžiamos ilgai nedelsiant“, – pridūrė jis.
M.Sinkevičius: savivalda suinteresuota pokyčiais
Savo ruožtu konferencijoje dalyvavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad medienos naudojimo potencialas statybų sektoriuje šiuo metu nėra iki galo išnaudojamas. Jo teigimu, savivaldybėse vykdant renovacijas, naujų ir visuomeninės paskirties pastatų statybas, organinės medžiagos galėtų būti naudojamos gerokai dažniau.
„Savivalda yra suinteresuota turėti modernius, šiuolaikiškus pastatus, bet mes lygiai taip pat suprantame problemas. Teisinis reguliavimas, statybų reglamentai, aukštingumo klausimai mus kartais pastato į poziciją, kad net norėdami statyti koncertų salę ar baseiną ir naudoti naujų technologijų medžiagas, esame apriboti, nes to tiesiog negalime padaryti“, – teigė M.Sinkevičius.
Susiję straipsniai
Kartu jis pridūrė, kad statybų sektoriui judėti žaliuos tikslus atitinkančių pokyčių link trukdo ir kaštų naudos analizė, kuri orientuojasi į kuo mažesnę kainą, nepaisant renovacijų ir naujų pastatų tvarumo klausimų.
„Aišku, ne paskutinėje vietoje savivaldos lygmeniu ir kaštų naudos analizė. Kol mes vis dar kaip valstybė mėgstame pirkti už „mažiausią“ kainą, negalvodami apie efektyvumą, toks reguliavimas pastato ant tam tikrų bėgių ir neleidžia judėti ta kryptimi, kuria juda visas pasaulis“, – kalbėjo LSA prezidentas.
Įgyvendindama ES žaliojo kurso reikalavimus Aplinkos ministerija itin daug dėmesio ir lėšų planuoja skirti renovacijos iš organinių medžiagų skatinimui bei statybų sektoriaus skaitmenizacijai, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Šiuo atvejų iš 826 mln. eurų, Europos Komisijos (EK) skirtų žaliajam kursui įgyvendinti, kol kas Aplinkos ministerijos mastu norime sukurti integralią priemonę, skatinti tą pačią renovaciją, kuri yra numatyta ir dabartinėje strategijoje, bet ją pakreipti visiškai nauja linkme.
Iš esmės norime grįsti renovaciją žaliuoju kursu, tai yra medinės statybos potencialo išnaudojimas“, – teigė ministras, pristatydamas tikslus žaliojo kurso įgyvendinimui.
„Norime būti vieni pirmųjų Europoje, kurie šiuo atžvilgiu išvystytume tiek projektuotojų, tiek statybininkų kompetenciją, tiek visą statybinę industriją“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad renovacijai iš organinių medžiagų planuojama skirti 400 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės fondo lėšų.
S.Gentvilas taip pat pažymėjo, kad 62 mln. eurų žaliajam kursui įgyvendinti skirtų lėšų planuojama skirti statybų sektoriaus skaitmenizacijai.
Aplinkos ministras viešoje konsultacijoje taip pat pabrėžė vietinės energetikos gavybos reikšmę Lietuvai.
„Esame išskirtinė valstybė, esame labai priklausomi nuo energetikos importo, naftos degalų importo, ir ši priklausomybė yra pavojinga tiek nacionaliniam saugumui, tiek prekybos balansui. Todėl skatinti vietinę gamybą energetikoje ir vietinių išteklių naudojimą yra ir ekonomikos augimo, ir nacionalinio saugumo interesas“, – tikino jis.
Anot S.Gentvilo, daug dėmesio ministerija ketina skirti ir užterštumo šalyje mažinimui.
„Didelis dėmesys Aplinkos ministerijoje bus sutelkiamas miestų užterštumo problemoms spręsti – tai viešasis transportas ir centrinis bei individualus šildymas. Norėtume trečdaliu iki 2030 metų sumažinti CO2 ir kitus šiltnamio efekto dujų išmetimus miestuose“, – teigė jis.
„Šiandien kas antra Lietuvos upė ar ežeras yra nepatenkinamos būklės. Per ketvertą metų norime sumažinti šitą skaičių vos iki 10 proc., ir 90 proc. šalies upių ir ežerų įvardinti kaip švarius“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie išsikeltus tikslus.
S.Gentvilas pažymėjo, kad didžiausia atsakomybė siekiant padaryti šalies ekonomiką žalesne tenka tiek Vyriausybei, tiek viešajam sektoriui.
„Viešasis sektorius yra vienas didesnių pirkėjų ir vartotojų mūsų ekonomikoje, todėl esame užsibrėžę, kad pati Vyriausybė turi suformuoti savo politiką taip, kad jau 2024 metais taptų klimatui neutralia vyriausybe, o viešasis sektorius – 2027 metais“, – teigė jis.