Planuojančius statybas apkraus naujais mokesčiais – stipriai paplonins piniginę nė nepradėjus darbų

Jei pasiryšite statyti naują namą savo šeimai, kokias gamybines ar kitos paskirties patalpas įmonei, turėsite labai gerai paskaičiuoti, ar tai daryti apsimoka – netrukus įsigalios nauji infrastruktūros mokesčiai, kurie nė nepradėjus statybų, stipriai paplonins piniginę.

Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Eglė Kuktienė, www.rinkosaikste.lt

Mar 6, 2021, 8:56 AM, atnaujinta Mar 6, 2021, 8:56 AM

Gavę leidimą statyti namą, panašu, kad paklosite kelis tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio, o jei statysite kokias didelės kvadratūros gamybines patalpas, šiam mokesčiui greičiausiai turėsite turėti arti pusės milijono.

Būtent tai buvo konstatuota Kauno prekybos ir pramonės amatų rūmų Kėdainių filialo narių ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Gintauto Muzniko pokalbyje apie naujuosius mokesčius.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas G.Muznikas pripažino, kad Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas yra sukeliantis daug klausimų ir gana niūrių prognozių regionams.

Patvirtino kol kas tik dvi savivaldybės

Pristatydamas verslininkams naująjį Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, G.Muznikas akcentavo, kad įstatymas – visai šviežias, sudėtingas, keliantis daug klausimų, tačiau jį įgyvendinti reikia. Vis dėlto panašu, kad į daugumą klausimų atsakys tik laikas.

„Esminis dalykas, susijęs su infrastruktūros mokesčiu, yra tas, kad šiuo metu kiekvienas, kuris kreipiasi dėl leidimo išdavimo naujai statybai ar rekonstrukcijai, turi mokėti savivaldybės tarybos nustatytą mokestį.

Sausio mėnesį taryba priėmė sprendimą, kad mūsų teritorijoje mokestis lygus nuliui.

Šis sprendimas galioja iki tol, kol bus priimtas naujas sprendimas, nustatantis mokesčio dydį. Jis turi būti priimtas per tris mėnesius nuo rajono savivaldybės biudžeto priėmimo.

Klausimas labai jautrus ir sudėtingas, dauguma kitų savivaldybių vis dar nėra priėmusios galutinių sprendimų, išskyrus Jonavą ir Vilnių“, – kalbėjo G.Muznikas.

Mokestinė prievolė skiriasi. Jonavoje numatytas 50 eurų už kvadratinį metrą mokestis, o Vilnius numatė skirtingus mokesčius – 30 eurų už kvadratinį metrą prioritetinėse teritorijose ir 50 eurų už kvadratinį metrą neprioritetinėse.

Mokestis gana solidus.

Jeigu asmuo norėtų statytis 120 kvadratinių metrų namą Jonavoje, jis turėtų susimokėti 6 tūkst. eurų siekiantį mokestį, kurį susimokėti tektų gavus statybų leidimą.

Koks bus šio mokesčio dydis Kėdainiuose, dar nežinia.

O štai verslininkams už gamybinių patalpų statybas, kurių plotas būna gerokai solidesnis, gali tekti susimokėti kone nežmonišką sumą. Tai gali būti ir pusė milijono eurų.

Teks mokėti ir savivaldybei

„Ir pas mus stebuklų tikėtis nereikia, mokestis bus, jis bus visoje Lietuvoje. Jis reikalingas tam, kad infrastruktūra būtų plėtojama ne bet kur, o savivaldybės nustatytose prioritetinėse teritorijose.

Be abejonės, Kėdainiuose nėra teritorijos plėtojamos taip tankiai kaip, pavyzdžiui, Vilniuje, tad pas mus ir mokestis veikiausiai bus mažesnis. Be to, bus patvirtinti ir koeficientai pagal žemės paskirtį, vietą ir taip toliau.

Atrodo, kad įstatymas buvo sukurtas didmiesčiams. Rajonuose tai daugiau skaudi tema, negu naudinga.

Mes to mokesčio nesurinksime tiek daug, kad iš jo galėtume visiškai išvystyti infrastruktūrą. Bet čia atsiranda kita problema – mums reikės kompensuoti išlaidas tiems vystytojams, kurie patys įrengs reikalingą infrastruktūrą“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Galės rinktis

Išsiėmus leidimą bus galima rinktis – ar verslininkas susimoka mokestį ir savivaldybė įrengia infrastruktūrą, ar verslininkas pats įsirengia infrastruktūrą ir savivaldybė vėliau grąžina jam pinigus.

„Klausimas yra laikas – per kiek laiko savivaldybė sugebės įrengti infrastruktūrą arba per kiek sugebės kompensuoti verslininko patirtas išlaidas“, – pastebėjo G.Muznikas.

Mokestis bus diferencijuojamas

Kalbėti apie tikslius naujojo mokesčio skaičius ir sumas dar kiek ankstoka. Juo labiau kad visus sprendimus turės priimti rajono taryba.

Be abejo, parengus sprendimo projektus savivaldybės administracijos laukia diskusijos ir su politikais, ir su verslininkais, bandant rasti visiems priimtinus sprendimus.

„Taryba gali nustatyti priskyrimo prioritetinėms teritorijoms kriterijus, pagal kuriuos ir bus šis mokestis diferencijuojamas.

Neprioritetinėse teritorijose yra galimybė nustatyti nulio eurų dydžio mokestį.

Vilniuje yra atvirkščiai – prioritetinėse teritorijose mokestis mažesnis nei neprioritetinėse.

Visokius sprendimus priimti galima, tačiau sunku nuspėti, kaip bus, nes taryboje kiekvienas žmogus yra su savo supratimu ir nuomone, ir sunku prognozuoti, į kurią pusę tie mokesčiai palinks.

Įstatymas yra, jį reikia įgyvendinti, o infrastruktūrą taip pat reikia plėtoti. Savivaldybė negali viena imti visko į savo rankas“, – sakė G Muznikas.

Žvelgė skeptiškai

Žinią apie laukiančius naujus mokesčius verslininkai priėmė su nuostaba ir nusivylimu, ypač dėl to, kad pagal dabartinę sistemą, rodos, verslas turės dvi pasirinkimo galimybes, ir kurią rinktis – klausimas praktiškai net nekyla.

Kaip pastebėjo KPPAR Kėdainių filialo pirmininkas Egidijus Žaltauskas, nusimato tiesiog kuriozinis įstatymo įgyvendinimas, kuris gali baigtis visišku fiasko.

„Kaip manote, ką žmogus rinksis: susimokėti pinigus ir laukti, kol savivaldybė įrengs infrastruktūrą ir palaidoti tuos pinigus, ar įsirengti infrastruktūrą pačiam ir dar gauti išlaidų kompensaciją iš savivaldybės?

Po kelių metų savivaldybės biudžete bus skylė.

Jeigu didžioji dauguma verslininkų eis ta kryptimi, kad mokės savo pinigais ir norės juos susigrąžinti, kas tada bus?“ – klausė E.Žaltauskas.

G.Muznikas sakė, kad įstatymo įgyvendinimas apipintas galybe klausimų, tad spėlioti, kas bus, jis nesiryžo.

„Savivaldybių asociacija anksčiau kreipėsi į ministeriją, prašydama atidėti įstatymo įsigaliojimą, nes jo įgyvendinimas yra neaiškus, o įstatyminiai aktai pateikti paskutinę akimirką.

Tik praktikoje pasimatys, kas čia išeina.

Rizikų yra labai daug. Būtų gerai nedaryti išvadų iš anksto“, – sakė G.Muznikas žadėdamas, kad jokie sprendimai be verslininkų žinios nebus priiminėjami.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.