Ko tik nepadarysi, kad Preiloje, auksinėje vietoje prie marių, esantis buvusios kanalizacijos perpumpavimo stoties pastatas neatitektų tam, kam jis nenumatytas.
Dėl tokio tikslo ne gėda net apsijuokti – po aukciono praėjus daugiau nei dviem mėnesiams Neringos valdžia ėmė tvirtinti, kad šis pardavimas iš viso buvo neteisėtas, todėl aukcionas net negalėjo vykti.
Sugalvojo keistų priežasčių
Praėjusių metų gruodžio pradžioje vykusiame aukcione už vos puspenkto aro dydžio žemės sklype stovintį 244 kvadratinių metrų ploto seniai nebenaudojamą pastatą Palangos verslininkas Vaidas Jankauskas pasiūlė 200 tūkst. eurų – 50 tūkst. eurų daugiau nei pradinė kaina.
Tačiau savivaldybės bendrovė „Neringos vanduo“ tokį pasiūlymą atmetė pasirėmusi keistais argumentais.
Esą į užklijuotą voką įdėti, sąvaržėle susegti ir aukciono dalyvio atskirai pasirašyti trys dokumentų lapai – pasiūlymas ir dviejų bankinių pavedimų išrašai turėję būti surišti. Negana to, dar vienas asmens parašas turėjęs būti ir paskutinio lapo antroje pusėje.
Nors aukciono metu atplėšus voką pastato pardavimo organizatoriai palangiškiui jokių priekaištų neišsakė ir viešai paskelbė jo pasiūlymą, kartu pripažindami, kad pasiūlymas atitinka aukciono nuostatų reikalavimus.
„Susidaro toks įspūdis, kad savivaldybės įmonė šio pastato nenori parduoti būtent tam pirkėjui ir bandydama jį pašalinti griebiasi už bet kokio šiaudo.
Tai prilygtų situacijai, jei turtą būtų atsisakoma parduoti vien todėl, kad pinigus pasiūlęs pirkėjas nevilkėjo kostiumo“, – savo nuomonę išsakė palangiškiui teisme atstovaujanti advokatė Snieguolė Šermukšnė.
Padavė į teismą saviškius
Ginčui dėl laimėto aukciono persikėlus į teismą, matyt, savo sėkme suabejoję neringiškiai nusprendė apsidrausti – kurorto savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su netikėtu prašymu: bendrovės „Neringos vanduo“ paskelbtą viešąjį aukcioną pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti.
Teismo procesui savivaldybė pasamdė Klaipėdos advokatų kontorą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš savo bendrovės.
Ieškinyje savivaldybė savo įmonę apkaltino per pigiai pardavinėjus nekilnojamąjį turtą, o „Neringos vanduo“ iš viso neturėjęs teisės skelbti aukciono, nes tam nebuvę įmonės akcininko – savivaldybės leidimo.
Iš tiesų savivaldybė 2019 metų liepos pabaigoje davė leidimą įmonei pardavinėti pastatą remiantis prieš mėnesį atliktu turto vertinimu, kuriuo nenaudojamas kanalizacijos perpumpavimo stoties pastatas buvo įvertintas 97 tūkst. eurų.
Savivaldybės teigimu, per metus šio turto rinkos vertė galėjusi padidėti, todėl 2020 metų pabaigai savivaldybės duotas leidimas parduoti esą buvęs pasenęs, prieš tai reikėję atlikti naują turto vertinimą.
Rėmėsi tariamais pasiūlymais
Prieš pardavimą turto vertinimas atliekamas tam, kad jis nebūtų pasiūlytas per pigiai, o tikroji rinkos vertė paaiškėja aukciono metu.
Pirmą kartą šį pastatą mėginta parduoti 2019 metų rugsėjį. Tuomet jo pradinė kaina buvusi 127 tūkst. eurų, tačiau nė vieno pirkėjo aukcionas nesulaukė.
Nepaisant nesėkmės, po metų statinį parduodant antrą kartą pradinė kaina buvo net padidinta iki 150 tūkst. eurų, todėl bendrovės negalima būtų apkaltinti, kad ji savivaldybės turtą pardavinėjusi per pigiai.
Savo prielaidas apie per mažą kainą savivaldybė grindė tuo, kad antras aukciono dalyvis už pastatą pasiūlęs 260 tūkst. eurų, o trečioji dalyvė pasibaigus aukcionui teigė norėjusi siūlyti net 450 tūkst. eurų.
Tačiau daugiau už palangiškį siūlęs asmuo iš viso negalėjo dalyvauti aukcione, nes iki jo pradžios „Neringos vandenims“ nebuvo sumokėjęs 150 eurų registracijos mokesčio ir 1500 eurų pradinio įnašo.
Trečiosios aukciono dalyvės voke komisija net nerado už objektą siūlomos kainos. Vėliau ji prašė aukcioną organizuoti iš naujo ir tvirtino už parduodamą pastatą ketinusi siūlyti beveik pusę milijono eurų, tačiau jos pasiūlymo lapas iš voko netikėtai pradingęs.
Tačiau ištirti svarbaus dokumento vagystės aukciono dalyvė neprašė ir į teisėsaugą nesikreipė.
Pardavėjus reguliavo meras
Tuomet apie šį įtartinai pasibaigusį aukcioną paklaustas Neringos meras Darius Jasaitis neslėpė, kad statinio pardavimas buvo nutrauktas jo iniciatyva: „Dabar aiškinamės, kodėl apie pastato pardavimą nebuvo paskelbta visoje Lietuvoje, taip pritraukiant kuo daugiau pirkėjų? Kodėl buvo pasirinktas toks neskaidrus aukciono būdas?“
D.Jasaitis „Lietuvos rytui“ pasakojo bendrovės vadovams liepęs surasti bet kokius teisinius argumentus, kad tokį pardavimą būtų galima nutraukti, kitaip aukciono organizatorius pagrasino perduoti teisėsaugai.
„Negali taip būti, kad savivaldybės įmonei priklausantis pastatas būtų parduotas už mažiausią pasiūlytą kainą. Rinkėjai manęs nesuprastų“, – teigė kurorto vadovas.
Norėjo susitvarkyti paslapčia
Neringos savivaldybės sprendimas pateikti ieškinį savo įmonei ir teismo prašyti jos organizuotą viešąjį aukcioną pripažinti neteisėtu nustebino „Lietuvos rytą“ konsultavusį savivaldos teisės specialistą.
Anot jo, bendrovės akcininkui atstovaujantis savivaldybės administracijos direktorius iš pradžių galėjo pareikalauti, kad bendrovės direktorius pats atšauktų savo įsakymą dėl pastato pardavimo, taip kartu pripažindamas aukcioną neteisėtu.
„Į teismą būtų galima kreiptis tik tuo atveju, jei įmonės direktorius nesutiktų su savivaldybės argumentais ir atsisakytų tai padaryti.Tačiau ir be teismo pagalbos tokiu atveju savivaldybė galėtų atleisti akcininkui nepaklususį bendrovės vadovą, o jo įsakymą atšauktų naujas direktorius“, – aiškino teisininkas.
Jo manymu, šiuo žingsniu savivaldybė siekė užblokuoti kitoje byloje savo teises gynusį aukciono dalyvį, nes, aukcioną pripažinus neteisėtu, bereikšmiu tampa ginčas ir dėl jo laimėtojo.
Juo labiau kad pateikdama savo ieškinį teismui savivaldybė į procesą neįtraukė bylos baigtimi suinteresuotų aukciono dalyvių. Tokia savivaldybės byla su jai pavaldžia bendrove galėjo baigtis ir taikos sutartimi, o teismo sprendimas būtų iš karto įsiteisėjęs, nes jo nebūtų buvę kam ginčyti.
Tačiau savivaldybės ieškinį gavę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai atkreipė dėmesį, kad dėl šio aukciono jau pradėta byla Klaipėdos apygardos teisme, kurioje dalyvauja ir „Neringos vanduo“, ir Neringos savivaldybė.
Todėl buvo nuspręsta savivaldybės ieškinį prijungti prie anksčiau pradėtos bylos, kurioje V.Jankauskas prašo jį pripažinti aukciono laimėtoju.
Pažeidimai – po kelių mėnesių
Įdomu tai, kad ieškinyje bendrovės įstatų pažeidimais kaltinamam „Neringos vandenų“ direktoriui Dariui Vaitkevičiui iki šiol nenukrito net plaukas nuo galvos. Dėl jo veiksmų įvertinimo savivaldybėje nėra pradėtas ir tarnybinis patikrinimas.
D.Vaitkevičius teigė, kad dėl šio aukciono jokių priekaištų nesulaukęs ir atšaukti įsakymo niekas nereikalavo. Jis sakė nežinantis, kuo remiantis ieškinyje teigiama, kad organizuodamas pastato pardavimą jis pažeidęs net keletą bendrovės įstatų punktų.
Be to, apie ketinimą praėjusių metų pabaigoje Preiloje parduoti pastatą, įmonės direktoriaus nustatytą pradinę kainą ir aukciono būdą Neringos savivaldybės vadovams buvo gerai žinoma dar spalio pradžioje, kai buvo paskelbta apie aukcioną.
Todėl dar iki aukciono savivaldybė turėjo pakankamai laiko susizgribti, kad jos įmonė statinį ruošiasi parduoti neatlikusi dar vieno turto vertinimo ir negavusi naujo akcininko sutikimo.
Nidoje už tualetą siūlė du milijonus
Prieš aukcioną iš voko esą pradingęs beveik pusės milijono eurų pasiūlymas už nenaudojamą kanalizacijos perpumpavimo stoties pastatą Preiloje – dar ne visi Neringoje vykstantys aukcionų stebuklai.
Vasario pabaigoje varžytynėse internetu už Neringos komunalininkų parduodamą 30 kv. m ploto tualetą Nidos centre buvo pasiūlyta net 2 mln. 20 tūkst. eurų.
Nors viena už kitą didesnės milijoninės sumos buvo siūlomos net tris kartus, aukciono nugalėtojas pareiškė, esą dėl nepatyrimo suklydęs įvesdamas sumą, ir už milijonus pirkti tualetą iš karto atsisakė.
Neabejojama, kad už tualetą siūlant nerealią kainą šitaip siekta nutraukti objekto pardavimą. Padaryta klaida pasiteisinęs aukciono nugalėtojas tikėjosi atgauti ir solidų 30 tūkst. eurų pradinį įnašą, kuris prieš varžytynes buvo pervestas į savivaldybės bendrovės „Neringos komunalininkas“ sąskaitą.
Tačiau jam buvo atsakyta, kad, remiantis aukciono nuostatais, nugalėtojui atsisakius pirkti objektą, varžytynių dalyvio garantinis užstatas negrąžinamas.
