Klaipėdos rajone gyvenanti pora valdė į Švediją darbuotojus deleguojančią bendrovę, kurios direktorė buvo žmona, o sutuoktinis – vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, vėliau ėjęs ir direktoriaus, kasininko pareigas. Faktinio vadovo ir direktorės žinioje buvo visa įmonės apskaita ir piniginės lėšos. Galimai norėdami pasipelnyti bei nemokėti mokesčių valstybei, pora ėmėsi gudraus plano – į įmonės apskaitą galimai įtraukė sąskaitas faktūras, gautas iš Danijos bei Vokietijos įmonių už tariamai suteiktas paslaugas, nors, FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad verslo ryšių su šiose šalyse veikusiomis bendrovėmis įmonė neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, faktinis vadovas, veikdamas kartu su žmona, į įmonės apskaitą įtraukė 74 galimai netikras sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus iš Danijoje registruotos bendrovės, iš Vokietijoje registruotos bendrovės tariamai gauta 51 sąskaita, sandoriai neva vyko atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Sąskaitose būdavo nurodyta, kad prašoma sumokėti už statyboms reikalingų įrankių, statybinės autotechnikos nuomą, darbininkams suteiktų gyvenamųjų patalpų nuomą, kitas paslaugas, nors, įtariama, tokių paslaugų kaltinamieji neužsakinėjo.
Pareigūnai skaičiuoja, kad taip veikiant sutuoktiniai galėjo pasisavinti per 213 tūkst. eurų, taip pat išvengti ir valstybei nesumokėti beveik 37 tūkst. eurų pelno mokesčio. Galimai pasisavinti pinigai buvo panaudoti žemės sklypų Klaipėdos rajone įsigijimui, sklypai buvo registruoti kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė siekia pusę milijono eurų.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 bazinių socialinių išmokų, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – ketveri metai nelaisvės.
