„Iš tiesų mus pačius šiek tiek nustebino pirmo ketvirčio rezultatas, kai, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, būsto pardavimų augimas Vilniuje yra 70 proc. didesnis.
Iš vienos pusės, visi galvoja, kad mes kaip dalyviai turėtume labai džiaugtis, bet iš tiesų tokie rezultatai man kelia daugiau nerimo ir susirūpinimo. Tai nėra sveikas augimas, tai nėra tvaru. Akivaizdu, kad taip nebus. Reiškia, kažkuriuo metu kažkas sustos“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.
A. Avulis pabrėžė, kad itin didelis statybų bumas stebimas sostinėje.
„Vilnius yra augantis miestas. (...) Tai, kad Vilniuje nesunkiai buvo galima įsigyti būstą, irgi buvo viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės čia norėjo gyventi ir atvažiuoti. Visgi Vilniuje (būsto rinkos – ELTA) augimas kiek per didelis, kiek per staigus ir kelia tam tikrą susirūpinimą. Nes paklausa šiandien Vilniuje yra žymiai didesnė nei pasiūla“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie išaugusios NT paklausos priežastis, A. Avulis, visų pirma, įvardijo didėjančias Lietuvos gyventojų pajamas.
„Tie, kurie turi darbą, jaučiasi pakankamai užtikrinti. Vilniuje atlyginimai per paskutinius metus kasmet augo daugiau kaip po 10 proc., tai yra labai žymu. (...) Atlyginimų didėjimas suteikia daugiau pasitikėjimo, žmonės pozityviau žiūri į ateitį, (...) o tai ir skatina įsigyti būstą“, – sakė jis.
Anot „Hanner“ valdybos pirmininko, įtakos statybų bumui turi ir šalies gyventojų baiminimasis dėl infliacijos.
„Pakankamai daug žmonių, kurie yra sukaupę turto, stebi finansines injekcijas, kurios skirtos ES ekonomikos atkūrimui popandeminiu laikotarpiu, tie pinigai plūsta į rinką, ir žmonės supranta, kad gali būti infliacija. Jos pirmieji požymiai labai matosi žaliavų rinkose. Pavyzdžiui, metalas pabrango daugiau nei 50 proc. (...)
Visa tai turi ir turės įtakos statybų kainoms. Žmonės, išgirdę tokią informaciją, tarsi nori paskubėti įsigyti būstą. Tuo metu (...) tie žmonės, kurie turi santaupų, nori jas kažkur įdarbinti, nes infliacijos rizika daro tam tikrą poveikį“, – teigė jis.
