Kur investuoti papildomus 4 mln. eurų, fondas dairytis pradės jau netrukus. Pasak fondo vadovės Viktorijos Vaitkevičienės, didžiausias dėmesys bus skirtas startuoliams, kurie jau turi išvystytus žaliųjų technologijų produktus ar paslaugas, o papildomo kapitalo siekia spartesniam įėjimui į rinką.
Dažniausiai startuoliai patys susisiekia su fondu ir pristato savo kuriamus produktus, bendrovės planus. Tai padaryti galima ir internetinėje fondo svetainėje.
„CoInvest Capital“ fondas kartu su verslo angelais jau ne kartą yra investavęs į aplinkai draugiškus sprendimus kuriančias bendroves.
Tarp jų – saulės jėgainių gaminamos elektros optimizavimo ir stebėjimo platforma „Inion LT“, vibracijų energijos generatorių sukūrusi „Nanoenergija“ bei sumanius elektromobilių įkrovimo sprendimus plėtojanti „InBalance grid“.
„Nors žaliosios technologijos nėra naujiena, jas plėtojančių startuolių pastebimai daugėja tik pastaraisiais metais. Tikimės, kad paskatinimas ir investicijos padės ne tik atkreipti dėmesį į problemas, bet ir pagreitins jų sprendimo įrankių kūrimo procesus. Tokį poreikį diktuoja pati rinka – vis daugiau startuolių kuria atsinaujinančiais energetikos ištekliais, žiedine ekonomika paremtus verslo modelius, o investuotojai vis dažniau nori lėšas nukreipti į tvarų verslą“, – sako „CoInvest Capital“ vadovė V.Vaitkevičienė.
Žaliosios technologijos apima produktus ir paslaugas, kurie turi teigiamą ekologinį poveikį aplinkai, keičia vartotojų įpročius.
Pavyzdžiui, kuriami ar gamyboje naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, inovatyvūs atliekų perdirbimo sprendimai.
Žaliųjų technologijų sritis yra labai plati, todėl gali būti pritaikyta pramonės, energetikos, transporto ir daugelyje kitų sektorių.
Šias technologijas palaiko ir Europos Sąjungos Žaliojo kurso strategija, kuria numatomi darnaus vystymosi ir klimato kaitos poveikio mažinimo tikslai.
Iki 2030 metų ES yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 55 proc., o iki 2050 metų tokių dujų visiškai atsisakyti ir pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo.
Pasak V.Vaitkevičienės, Žaliasis kursas paskatins įmones pergalvoti savo verslo modelius ir labiau atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir valdymo (angl. environmental, social, governance (ESG)) kriterijus, nes tai bus būtina sąlyga išgyventi ir pritraukti vartotojus.
„Šiuo metu vertindami startuolius analizuojame, ar jų verslo modelis gali būti greitai pritaikytas kitose rinkose, ar įmonė jau turi išplėtotą produktą ir nuolatinę vartotojų bazę. Manau, kad greitai be išimčių vertinsime, kokį poveikį bendrovės veikla daro aplinkai, ar verslo strategijoje atsižvelgta į ESG rizikas ir kaip planuojama jas suvaldyti“, – sako V.Vaitkevičienė.
V.Vaitkevičienė pabrėžia, kad, kaip ir kiekvienai naujovei, tvarių įpročių įsišaknijimui reikia laiko, bet jau dabar pastebima, kad jaunesni startuolių kūrėjai veiklą pradeda norėdami sukurti aplinkai draugiškesnius sprendimus, vartotojai pradeda domėtis, kokį poveikį aplinkai daro jų mėgstami prekių ženklai, o investuotojai dairosi fondų, kurių portfeliai sudaryti tik iš ESG kriterijus atitinkančių verslų.
