Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį pristatė Galimybių paso idėją, teigdama, kad juo galėtų pasinaudoti visi pasiskiepiję ar persirgę COVID-19, taip pat tie, kurie atlikę koronaviruso testą gautų neigiamą atsakymą.
„Tokį siūlymą vertinu pozityviai. Akivaizdu, kad toks dokumentas vasarą atsiras ir visoje ES. Mums tikrai reikėtų ir diskutuoti, ir ruošti tokį mechanizmą. Tačiau yra keli klausimai, į kuriuos būtina atsakyti. Visų pirma, ar dar neprasidėjus masinei vakcinacijai, dar turint gana mažą procentą pasiskiepijusių žmonių visuomenėje, ar tai netampa šiek tiek diskriminacine priemone?
Nes akivaizdu, kad tikrai ne kiekvienas, norintis pasiskiepyti, šiandien tokią galimybę turi“, – LRT radijui trečiadienį sakė ji.
A. Armonaitė sako, kad Galimybių pasas atvertų daugiau veiklų kelioms gyventojų grupėms
V.Čmilytė-Nielsen taip pat pažymėjo, kad neigiamo COVID-19 testo taikymo atžvilgiu vis dar reikia išspręsti jo apmokėjimo ir galiojimo klausimus.
„Neigiamas testas, kaip visiško saugumo įrodymas, turi gana trumpą galiojimo laiką: apie 48 val. galime tikrai žinoti, kad žmogus yra saugus aplinkiniams. Taigi reikėtų atsakyti ir į klausimą, kas apmokės tuos testus: ar tai bus pats asmuo, ar valstybei ši našta turėtų tekti?
Atsakius į šiuos klausimus tikrai galima parengti tokį mechanizmą. Pasisakyčiau už tai, kad turime ruoštis vasarai, kai būsime bendros sistemos, visos ES dalis ir galėsime laisvai gyventi ir keliauti“, – tikino ji.
„Skiepadienį“ įvertino kaip ne itin veiksmingą skatinamąją priemonę
V.Ščiavinsko nuotr.
Tuo metu vertindama opozicinės Seimo „valstiečių“ frakcijos siūlymą įteisinti apmokamą „skiepadienį“, kuris būtų skirtas visiems pasiskiepijusiems asmenims, taip siekiant motyvuoti skiepytis, Seimo pirmininkė teigė abejojanti šios priemonės veiksmingumu.
„Man rodos, kad kaip priemonė paskatinti skiepijimąsi ji nėra labai veiksminga. Man atrodo, kitais būdais tai reikėtų daryti. Ir tie žmonės, kurie yra pasirengę ir nori skiepytis, kažin, ar tai padarytų įtaką jų apsisprendimui, ar labiau paragintų skiepytis abejojančius“, – sakė ji.
V.Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad šiuo atveju papildomas įstatyminis reglamentavimas dėl laisvos darbo dienos nėra reikalingas.
„Kitas dalykas, tikrai visko negalime sureglamentuoti ir, man rodos, dažniausia darbdaviai ir dabar pasiskiepijus žmogui ar jaučiantis prasčiau, sukarščiavus, į tai žiūri lanksčiai. Tad pasisakyčiau už tai, kad tais atvejais, kai galima nereguliuoti (vykstančių procesų) įstatymų pakeitimais, tą ir daryti“, – akcentavo ji.
M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybei ruošiantis svarstyti vadinamojo galimybių paso įteisinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad jis leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Kaip teigiama ministerijos parengtoje koncepcijoje, elektroninis dokumentas užtikrintų, kad asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs ir turintis imunitetą arba turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą.
Ministerijos teigimu, testavimui tiktų greitieji antigeno testai arba PGR, testas galėtų būti vienkartinis arba atliekamas periodiškai, o testavimą apmokėtų valstybė.
Pasą per dvi-tris savaites turėtų parengti Registrų centras, valdantis e. sveikatos sistemą. Vėliau jis galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.
Susiję straipsniai
Šiuo metu draudžiami visi kultūros, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai, neveikia restoranai, kavinės (išskyrus maistą išsinešti) ir kitos maitinimo įstaigos, pasilinksminimo vietos, kazino ir lošimų punktai, taip pat sporto klubai, poilsio vietos, baseinai, teatrai ir kino klubai.
Prekybos centruose negali veikti didžioji dalis parduotuvių arba jos veikia tik kaip prekių atsiėmimo punktai. Su apribojimais gali dirbti kirpyklos, grožio salonai, muziejai.