Jų grupė, užsiimanti įvairių filtrų gamybos ir montavimo darbais, nusprendė ne tik gauti ES paramą, skiriamą pagal Lietuvos verslo paramos agentūros 2014–2020 metų priemones turimai įrangai modernizuoti, bet ir galimai pasipelnyti. FNTT pareigūnai įtaria, kad bendrininkai suklastojo paramai gauti reikalingus dokumentus ir beveik 500 tūkst. eurų paramą gavo neteisėtai. Projekto dokumentuose įsipareigoję plėsti verslą, asmenys per dvejus metus įsigijo įvairius technologinius skaitmenizavimo ir modernizavimo įrenginius, tačiau, įtariama, dokumentuose nurodytos įrenginių kainos neatitiko realybės – buvo gerokai paaukštintos. Kainų skirtumą, įtariama, buvo ketinta pasilikti sau.
Galimai neteisėtai veikę verslininkai buvo nusitaikę ir į dar vieną paramą, kuri buvo skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms, investuojančioms į kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybą. Tikėdamiesi gauti pinigų, bendrininkai atsakingoms institucijoms pateikė galimai melagingus dokumentus, tačiau šis pasikėsinimas gauti ES paramą nepavyko.
Ikiteisminį tyrimą pradėję FNTT pareigūnai Kauno apskrityje ir Vilniuje atliko 13 kratų įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose. Kratų metu buvo paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, skaitmeninė technika, rasta grynųjų pinigų ir galimai nelegaliai laikomas ginklas.
Kratų metu laikinai buvo sulaikyti 2 asmenys, 5 asmenims pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir pasikėsinimo apgaule gauti tikslinę paramą. Tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės į beveik 150 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtą. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.
Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai valstybės ar ES institucijos patiria didelę žalą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų.
