Kazlų Rūda iš „Rail Baltica“ tegavo garsiatvores, kurios miestą perskėlė į dvi dalis

Įsibėgėjant „Rail Baltica“ projektui, ne visos Marijampolės regiono savivaldybės, per kurias eis naujoji geležinkelio vėžė, patenkintos projekto plėtojimu. Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška teigia, kad „Rail Baltica“ projektas kol kas miestui neatnešė jokios naudos. Negana to, padalino miestą į dvi dalis.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Varaška.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Varaška.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Rail Baltica“ statybos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Rail Baltica“ statybos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Rail Baltica“ statybos.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Rail Baltica“ statybos.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Rail Baltica“ statybos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Rail Baltica“ statybos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 2, 2021, 10:39 AM, atnaujinta May 2, 2021, 10:39 AM

Tuo metu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Petrauskas tikisi, kad „Rail Baltica“ projektas Lazdijų rajone bus vystomas platesniu mastu.

„Nematau nei supratimo, nei noro suprasti situacijų savivaldybių, kurios turės atiduoti dešimtis kilometrų, didžiulius ruožus šiam projektui. Iš pirmojo projekto mes negauname jokios naudos.

Skirtingai nei kitos savivaldybės, neturime nė vienos dviejų lygių pervažos, neturime netgi patogaus susisiekimo per viaduką, kurio „Lietuvos geležinkeliai“ nenori prisiimti į savo infrastruktūrą“, – „LTG Infra“ pristatymo metu teigė Kazlų Rūdos meras.

Anot M.Varaškos, dėl plėtojamo „Rail Baltica“ projekto miestas buvo padalintas į dvi dalis, neužtikrinant adekvačių galimybių į jas patekti.

„Mes gavome tik garsiatvores, kurios padalino miestą į dvi dalis ir per kurias dabar turime dvi pervažas. Vieną iš jų, žinome, „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja panaikinti. Turime dar vieną pervažą ir viaduką, į kurį gali įlipti tik sveiki žmonės, nes jis yra 10 m aukščio ir neturi jokių keltuvų“, – akcentavo jis.

„Kol kas mes naudų susisiekimo prasme, kas liečia krovininius, terminalus ir panašiai, nesame gavę. Kazlų Rūdos savivaldybėje jų ir nebus“, – pridūrė M.Varaška.

Tuo metu S.Petrauskas džiaugėsi, kad „Rail Baltica“ vėžė paspartino pramoninės ekonominės zonos Lazdijų rajone plėtrą.

„Nuo to laiko, kai 2010 m. europinė vėžė atkeliavo į Lazdijų rajoną, į dvi mūsų krovos stotis, Šeštokų ir Mockavos, puoselėjome didžiules viltis šiame Lazdijų rajono krašte plėtoti pramoninę ekonominę zoną.

Jau džiaugiamės, kad galime tai daryti, matome perspektyvas, vyksta krovos darbai, kuriamos darbo vietos. Mums tai yra labai ekonomiškai svarbi vieta, į kurią mes galėtume pritraukti stambių investuotojų“, – teigė jis, pridurdamas, kad į kraštą atkeliaujančios investicijos vis dar yra labai mažos.

S.Petrauskas pažymėjo, kad nerimą kelia planai nekurti papildomų keleivinių stočių rajonuose, apsiribojant Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestais.

„Lazdijų rajonas yra žemės ūkio ir turizmo kraštas. Kaip Lazdijų rajono gyventojai ar tie, kurie norės pasiekti mūsų kraštą, galės tai padaryti, jeigu greitasis traukinys sustos tik Kaune, važiuodamas iš Varšuvos? Labai tikimės turizmo, kad pas mus būtų galima patogiai atvykti svečiams ar dėl to plėtoti smulkų ir vidutinį verslą“, – sakė jis.

„Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad, plėtojant sveikatinimo turizmą, Druskininkai taip pat lauktų iš Europos atvykstančių turistų, kurie galėtų sėkmingai ir greitai juos pasiekti“, – pridūrė S.Petrauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lazdijų rajone yra pakankamai erdvės dar labiau plėsti geležinkelių infrastruktūrą.

„Ši „Rail Baltica“ atšaka eina per mažiau apgyvendintą ir ne per miškingą teritoriją, tuo labiau turime laisvos žemės, kur galėtų būti įrengtos naujos atšakos“, – sakė jis.

Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.