„Iš principo mano požiūris į branduolinę energetiką yra teigiamas. Tačiau prieš 10 metų Lietuvos žmonės, didelė dauguma, referendume išreiškė, kad jie branduolinės energetikos perspektyvos nemato. Tuo metu aš balsavau kitaip, buvau toje kitoje, mažesnėje pusėje“, – antradienį kalbėdamas su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala teigė G.Nausėda, pažymėdamas, kad per dešimtmetį pasikeitus technologijoms, Lietuvos energetinius poreikius įmanoma patenkinti daugiausiai atsinaujinančiais energetikos ištekliais.
„Šiandien turime pasikeitusią situaciją ta prasme, kad atsinaujinančios energetikos perspektyva atrodo visiškai kitaip nei prieš 10 metų. Šiandien puikiausiai galima įsivaizduoti, kad Lietuva galėtų patenkinti absoliučiai didžiąją dalį savo energetinių išteklių poreikių per atsinaujinančią energetiką“, – mano prezidentas.
G.Nausėda taip pat pažymėjo, kad branduolinės energetikos technologijos irgi kinta, todėl jos nurašyti nereikėtų. Visgi, jo nuomone, pagrindinės problemos su šia energetikos rūšimi yra didelis pradinių investicijų poreikis bei radioaktyvių atliekų saugojimas. Tačiau prezidentas pažymi, kad valstybių, kurios nusprendžia saugiu būdu plėsti savo branduolinės energetikos pajėgumus, nereikėtų tapatinti su tokiomis valstybėmis kaip Baltarusija, kuri neužtikrina Astravo AE saugumo ir taip kelia grėsmę žmonėms.
„Štai kodėl ne visos valstybės apsisprendžia eiti šiuo keliu, tačiau tos, kurios apsisprendė ir daro tai saugiai ne tik gamtos, bet ir žmonių atžvilgiu, – viskas čia yra tvarkoje. Jokiu būdu negalime suplakti valstybių, kurios nori plėtoti saugią branduolinę energetiką su tomis valstybėmis, kurios stato atomines bombas savo teritorijoje, ir juo labiau stato netgi ne savo sprendimais, o kitų, trečiųjų valstybių, sprendimais“, – sakė G.Nausėda.
