Ilgalaikių bedarbių vis daugėja: dėl to kalti ir darbdaviai

Šiuo metu apie 100 tūkst. (40,8 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų yra ilgalaikiai bedarbiai, kai prieš metus jų buvo 33,6 tūkst. (17,4 proc.), pranešė Užimtumo tarnyba.

Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys.<br>D.Umbraso nuotr.
Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 24, 2021, 11:33 AM, atnaujinta May 24, 2021, 11:38 AM

Didžioji dalis ilgalaikių bedarbių iki registracijos buvo nedirbę samdomo darbo arba dirbo nekvalifikuotą darbą. Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys.

„Žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas – visa tai skatina ilgalaikį nedarbą. Šią problemą galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis, taip pat su šalies socialine politika. Kita vertus, darbdavių požiūris ar net nusistatymas prieš ilgai nedirbusius asmenis mažina jų galimybes grįžti į darbo rinką“, – sako Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei pusę metų. Per metus dėl pandemijos darbo paieška pailgėjo, ir ilgiau nei pusmetį darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. 2020 metais 69,2 proc. darbo neturinčių asmenų padėta įsidarbinti per 6 mėnesius, kiti į darbo rinką sugrįžo per ilgesnį laikotarpį. Trumpiausia darbo paieška truko vieną darbo dieną. Seniausiai registruotas bedarbis 2002 metais.

„Atsisakantys priimti darbo pasiūlymus rizikuoja ilgam iškristi iš darbo rinkos. Dėl pandemijos ir dalies darbų apribojimų ilgėjant darbo paieškos laikotarpiui daugiau asmenų tampa ilgalaikiais bedarbiais. Kaip matome iš stebėsenos, didžioji dalis turi žemą kvalifikaciją arba darbo rinkoje nepaklausią profesiją, nepakankamą darbo patirtį, konkrečių žinių trūkumą“, – sako G. Vitė.

Pagal profesijų grupes daugiausiai iki registracijos Užimtumo tarnyboje ilgalaikių bedarbių dirbo pagalbiniais darbininkais – 16 tūkst., parduotuvių pardavėjais – 4,2 tūkst., biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais – 3,2 tūkst., lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais – 1,6 tūkst., kiemsargiais ir giminiškų profesijų darbininkais – 1,4 tūkst., reklamos ir rinkodaros specialistais – 1,4 tūkst. (iš jų 1 tūkst. – pardavimo vadybininkais).

Nekvalifikuoto darbo ieško 44 proc. ieško ilgalaikių bedarbių. Kvalifikuotais darbininkais nori dirbti 17,6 proc.

Ilgalaikiai bedarbiai yra žmonės nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, ir jaunimas iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.