Vienas Lietuvos gyventojas kasdien išgeria bokalą alaus, taurę vyno ar 80 g degtinės

2020 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tai 0,3 litro daugiau nei užpernai. Apie tai, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> T.Bauro nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus  alkoholio.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 28, 2021, 9:31 AM, atnaujinta May 28, 2021, 10:08 AM

Legalaus alkoholio pardavimas

2020 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų: degtinės, viskio, brendžio ir kitų. Tai 15,3 tūkst. dekalitrų (0,5 proc.) daugiau nei 2019 m.

Vyno ir fermentuotų gėrimų pardavimas siekė 3,7 mln. dekalitrų, arba 274,3 tūkst. dekalitrų (8,1 proc.) daugiau.

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 22,2 mln. dekalitrų, arba 594,1 tūkst. dekalitrų (2,7 proc.) daugiau nei 2019 m.

Svaigalai pabrango 

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 1,8 proc.

Labiausiai pabrango įvairių rūšių stiprus likeris – 8,2 proc.

Lietuvoje pagamintos degtinės kainos pakilo kone 8 proc., brendžio – 5,3, vermuto – 5,2, trauktinės – 5, viskio – 3,9 proc.

Atpigo tik putojantis vynuogių vynas (1,5 proc.) ir importinis alus – 1 proc.

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2020 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Gamybos apimtys 

2020 m. buvo pagaminta 0,839 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį.

gamyba, palyginti su 2019 m., sumažėjo 9,5 proc.

2020 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,69 mln. dekalitrų, tai 48,3 proc. daugiau nei 2019 m.

Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,2 mln. dekalitrų, tai 13 proc. mažiau nei 2019 m.

Iš fermentuotų gėrimų padidėjo neputojančių gėrimų (48 proc.) ir vaisių-uogų vyno (7,7) gamyba, bet sumažėjo putojančių gėrimų (24,4) ir sidro (2,3) gamyba.

Daugiausia pagaminta alaus – 32 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 5,1 proc.

Sieja su pandemija

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Renaldas Čiužas BNS sakė, kad 0,3 litro parodo realią situaciją. Anot jo, tai galima sieti ir su pandemija, kai dėl ribojimų žmonės negalėjo vykti į kitas šalis ir ten įsigyti alkoholio.

„2020 metais buvo visą laiką apribojimų, tų pačių galimybių nebuvo apsipirkti Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje.

Nedrįsčiau vertinti to padidėjimo, nes jis turbūt tiesiog parodo realią situaciją. Iš kitos pusės, turėdami 11,4 litro normą suvartojimo per metus vienam gyventojui, dar turime kur tobulėti“, – spaudos konferencijoje sakė R. Čiužas.

 

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį – 9 litrai alkoholio vienam gyventojui.

Užsienio prekyba 

2020 m., palyginti su 2019 m., labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 3,1 ir 11,4 proc., taip pat alaus – atitinkamai 1,6 ir 8,5 proc.

Spiritinių gėrimų importas padidėjo 1,6 proc., eksportas – sumažėjo 11 proc., fermentuotų gėrimų importas padidėjo 13,1 proc., eksportas – sumažėjo 18,8 proc.

2020 m., palyginti su 2019 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos mažėjimas, o importo, eksporto ir pardavimo augimas.

Alkoholio vartojimo pasekmės

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2020 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 23,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 845 sergantys asmenys (2019 m. – 858).

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (596,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (139,9 atvejo) ir alkoholinė psichozė (85,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Palyginti su 2019 m., sumažėjo ligotumas alkoholio toksiniu poveikiu – 13 proc., alkoholinėmis psichozėmis – 9 proc., o ypatingais epileptiniais sindromais padidėjo 8 proc., alkoholine kepenų liga – 4,7 proc., kitomis su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis – 9,6 proc. 45–49 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą.

Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–44 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.

Tačiau 2020 m. duomenys dėl COVID-19 pandemijos turėtų būti vertinami atsargiai: dėl planinių paslaugų teikimo ribojimų bei gyventojų sumažėjusio lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruota mažiau ligų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.