„Tai apima ekonomikos produktyvumo didinimą, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, šalies ūkio „žalinimą“ bei investicijas į daugelio mūsų gyvenimo sričių skaitmenizavimą. Vyriausybė šiems tikslams skiria prioritetinį dėmesį“, – sako G.Skaistė.
Ministrės teigimu, itin svarbų vaidmenį vaidina „Naujos kartos Lietuva“ planas, kuriame numatytos reformos ir investicijos Lietuvos, kaip aukštą pridėtinę vertę generuojančios šalies, kūrimui. Šiuo planu padedami pagrindai reikalingiems pokyčiams skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir atsparesnės šalies kūrimui.
Ministrės teigimu, itin svarbų vaidmenį vaidina „Naujos kartos Lietuva“ planas, kuriame numatytos reformos ir investicijos Lietuvos, kaip aukštą pridėtinę vertę generuojančios šalies, kūrimui. Šiuo planu padedami pagrindai reikalingiems pokyčiams skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir atsparesnės šalies kūrimui.
Pirmadienį pasirodžiusiose naujausiose EBPO prognozėse numatoma, kad 2021 m. Lietuvos ekonomika augs 3,7 proc., o 2022 m. – 4 proc. Finansų ministerija savo ekonomines prognozes ketina atnaujinti birželį.
„Įsibėgėjantis vakcinavimo procesas ir laisvėjantys karantino apribojimai nuteikia optimistiškai – numatome, kad šiais metais Lietuvos ekonomika demonstruos gana spartų augimą. Atsigaunant ekonomikai turime siekti, kad ūkio augimo kuriama nauda kuo tolygiau pasiskirstytų visuomenėje“, – teigia G.Skaistė.
Anot G.Skaistės, vienas esminių iššūkių pereinant į atsigavimo laikotarpį yra rasti tinkamą balansą tarp ekonomikos augimo palaikymo, tęsiant tikslines paramos priemones nuo pandemijos nukentėjusiems sektoriams bei fiskalinio tvarumo užtikrinimo vidutiniu-ilgesniuoju laikotarpiu.
Grįžimas prie tvaraus viešųjų finansų valdymo yra itin svarbus, tačiau turėtų būti palaipsnis ir nesukurti neigiamo poveikio ekonominiam atsigavimui.
Susitikime šalių atstovai pasidalins savo patirtimi kovojant su COVID-19 pandemijos sukelta krize bei reformų prioritetais ekonomikoms atsigaunant po pandeminio sukrėtimo.
Diskusijos metu bus siekiama išgryninti tolesnius nacionalinio ir tarptautinio lygmens atsako į COVID-19 pandemiją ir jos liekamuosius padarinius žingsnius, daugiausia dėmesio skiriant EBPO vaidmeniui koordinuojant tarptautinės bendruomenės veiksmus.
Ministrai taip pat aptars ekonominės politikos prioritetus dabartiniame kontekste bei apsikeis įžvalgomis, kaip paspartinti tvarų, atsparų ir „žalią“ atsigavimą.
Gegužės 31 d. po 15 metų savo darbą baigia EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria. Nuo birželio 1-osios naujuoju EBPO vadovu taps australas Mathias Cormannas.
EBPO – tai 37 valstybes vienijanti tarptautinė organizacija, įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atkurti po Antrojo pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė įsikūrusi Paryžiuje. Lietuva šios organizacijos nare tapo 2018 m.
Organizacija siūlo savo nariams ir šalims partnerėms ekspertinę paramą, pagrįstą organizacijos vertybėmis, diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus makroekonomikos, aplinkosaugos, švietimo, mokslo, technologijų, inovacijų srityse.
