Valdantieji dėl neaiškių priežasčių nori Seime prastumti keistą įstatymą

Valdantieji netikėtai ėmė stumti didesnio loterijų apmokestinimo idėją. Kone per savaitę parengtos pataisos ne tik buvo pateiktos Seimui, bet ir jau prasiskynė kelią į jo komitetus.

Pataisų rengėjai mano, kad, uždėjus papildomus mokesčius, už loterijas bus surinkta daugiau pinigų, bet net nesuvokia, jog kai kurie organizatoriai neišliks.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pataisų rengėjai mano, kad, uždėjus papildomus mokesčius, už loterijas bus surinkta daugiau pinigų, bet net nesuvokia, jog kai kurie organizatoriai neišliks.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pataisų rengėjai mano, kad, uždėjus papildomus mokesčius, už loterijas bus surinkta daugiau pinigų, bet net nesuvokia, jog kai kurie organizatoriai neišliks.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pataisų rengėjai mano, kad, uždėjus papildomus mokesčius, už loterijas bus surinkta daugiau pinigų, bet net nesuvokia, jog kai kurie organizatoriai neišliks.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pataisų rengėjai mano, kad, uždėjus papildomus mokesčius, už loterijas bus surinkta daugiau pinigų, bet net nesuvokia, jog kai kurie organizatoriai neišliks.
Pataisų rengėjai mano, kad, uždėjus papildomus mokesčius, už loterijas bus surinkta daugiau pinigų, bet net nesuvokia, jog kai kurie organizatoriai neišliks.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 31, 2021, 6:55 AM, atnaujinta May 31, 2021, 6:55 AM

Neįtikėtinas greitis – per kelias dienas parengti Lošimų įstatymo pakeitimai užvakar, ketvirtadienį, buvo pakloti Seimo nariams ant stalo. Jie akimirksniu paleido teisės akto pakeitimus į konvejerį – komitetams svarstyti.

Kokios reikėjo įtikinamos įstatymo pakeitimus į Seimą atnešusio parlamentaro, buvusio Kauno mero Andriaus Kupčinsko retorikos, jeigu išrinktiesiems neužkliuvo net akivaizdžios matematinės klaidos?

Situacija ir siūlymas

Šiuo metu loterijoms ir azartiniams lošimams yra taikomi du skirtingi papildomo apmokestinimo principai.

Vienas jų – loterijų organizatoriai paramai arba labdarai skiria 8 proc. lėšų, gautų už parduotus loterijos bilietus.

Pavyzdžiui, „Euloto“ – viena didžiausių paralimpinio sporto rėmėjų šalyje, „Olifėja“ remia Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

Iš viso yra septyni loterijų organizatoriai, kurie 8 proc. apyvartinių lėšų skiria paramai.

Kitas principas – kai loterijoms taikomas 5 proc. mokesčio tarifas. Tačiau abu šiuos mokesčius parlamente užsimota padvigubinti.

Teikdami Seimui šiuos pakeitimus ir konservatorius A.Kupčinskas, ir jo bendramintis liberalas Virgilijus Alekna įtikinėjo, kad taip bus suvienodinta ir lošimų, ir loterijų konkurencinė aplinka.

Be to, kai loterijų organizatoriai bus įpareigoti skirti 16 proc. apyvartos lėšų paramai, sporto ir kultūros sektoriai neva gaus papildomų pinigų. O ir į valstybės biudžetą, padidinus mokestį iki 10 proc., iš loterijų papildomai kasmet esą bus surenkama 2 mln. eurų. Juokinga suma...

Kita vertus, argi normalu, kad mokesčius norima suvienodinti ir loterijas prilyginti lošimams?

Nenusimano apie maržas

Azartinių lošimų mokesčiai yra skaičiuojami kitaip. Šiame versle apmokestinamos tik grynosios pajamos, o skirti lėšų labdarai ar paramai jų organizatoriai nėra įpareigoti.

Galima paskaičiuoti: 2020-aisiais azartinių lošimų organizatoriai gavo per 1,3 mlrd. eurų pardavimo pajamų. Iš jų grynosios pajamos – pinigai, likę atsiskaičius su lošėjais, – sudarė apie 103 mln. eurų.

Pernai loterijų organizatorių pardavimo pajamos sudarė 106 mln. eurų įplaukų – už tiek lėšų parduota bilietų.

Grynosios jų pajamos siekė apie 50 mln. eurų.

Lošimų kompanijos pernai sumokėjo apie 12 mln. eurų mokesčio vien į valstybės biudžetą. Loterijų organizatoriai – 13,8 mln. eurų, iš jų dalis teko biudžetui, dalis – paramai.

Atrodytų, kad padvigubinus paramai skiriamą dalį sportininkai sulauks dukart daugiau pinigų, o ir mokesčių pagausės, tačiau matematika yra kitokia.

A.Kupčinskas Seimo nariams įrodinėjo, kad loterijų organizatorių pelno marža siekia 32–35 proc., tačiau, tikėtina, prieš tai nepažvelgė nė į vieną finansinę jų ataskaitą.

32 proc. – tai toji dalis pinigų, kuri lieka loterijoms organizuoti (bilietams platinti, tiražams organizuoti, darbuotojų algoms) sumokėjus 13 proc. mokesčių ir atidavus laimėtojams 55 proc. pajamų už parduotus bilietus.

Reali pelno marža sukasi apie 7–8 proc.

Buvęs Kauno meras keistai skaičiuoja. Padvigubinus paramos sportui lėšas, teoriškai jų padaugėtų ne 16 mln. eurų (tai 16 proc. loterijos organizatorių pernykščių pajamų). Tačiau, pasak A.Kupčinsko, kasmet jų būtų skiriama sportui 2 mln. eurų daugiau nei dabar.

Vadinasi, prognozuojama, kad loterijos bilietų pardavimas smarkiai mažės. Tikėtina, kad tai ir yra tikslas, kurio siekiama įstatymu.

Seimo narys apsiskaičiavo?

Pristatydamas įstatymo pakeitimus kaunietis A.Kupčinskas žėrė citatas iš Nacionalinės azartinių lošimų verslo asociacijos „Žaliosios knygos“. Tai – asociacija, vienijanti Kaune įsikūrusias didžiąsias azartinių lošimų bendroves „Top Sport“ ir „Tete-a-tete Casino“.

Beje, šios asociacijos atstovas, siekiantis įteisinti tam tikros kategorijos lošimo automatus kavinėse, degalinėse ar parduotuvėse, ir trokštantis, kad loterijų verslas būtų nacionalizuotas, prieš porą metų buvo nubaustas už nelegalią lobistinę veiklą.

Taigi puolimo prieš loterijų organizatorius kampanija vyksta ne vienus metus, o šiuo metu kaip tik pakilo nauja banga.

„O kokios gi pajamos iš azartinių lošimų?“ – šis klausimas įstatymo pataisų teikėjus Seime sutrikdė.

Pasak A.Kupčinsko, grynosios šio verslo pajamos pernai siekė gal kokius 2–2,5 mln. eurų.

Bet parlamentaras smarkiai prašovė pro šalį, nes, lošimų rinką stebinčios tarnybos duomenimis, jos juk siekė 103 mln. eurų.

Išliktų tikrai ne visi

Pelno mokestį irgi nėra paprasta sužinoti. Pernykščiai duomenys paskelbti mįslingai – poroje regioninių laikraščių.

Ataskaitose nurodyta, kad „Top Sport“ gavo 17 mln. eurų ikimokestinio pelno, bendrovės „Tete-a-tete Casino“ pelnas neatskaičius mokesčių sudarė 2,43 mln. eurų.

O gal verčiau apsukti ienas atgal ir persvarstyti mokesčius kitaip? Pavyzdžiui, jeigu azartinių lošimų organizatoriams būtų nustatyta tokia pat kaip loterijoms prievolė 8 proc. visų pajamų skirti paramai, papildomai sportas gautų 105 mln. eurų.

Ir dar vienas skaičius. Kaip rodo 2020 metų duomenys, naujoji mokestinė bazė sudarytų 44,2 proc. esamos bazės.

Skaičiuojant pagal naują metodiką, 2020 m. loterijų mokesčio būtų surinkta 0,6 mln. eurų mažiau.

Realiai valstybė gaus mažiau mokesčių, o padidinus paramą iki 16 proc. tiesiog ne visi organizatoriai išliktų.

Remiamieji nesiruošia tylėti

Paradoksalu, tačiau prieš pataisų rengėjus stojo ne kas kitas, o paramos iš loterijų organizatorių sulaukiančios organizacijos – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas ir Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas.

Jų teigimu, padvigubinus paramos tarifą sporto ar kitų remiamų veiklų finansavimas išaugtų tik popieriuje, nes realiai sumažėtų loterijų rengėjų pajamos, todėl dalis remiamų organizacijų išvis liktų be finansavimo.

„Priėmus siūlomą reguliavimą iškyla reali grėsmė, kad dėl nepakeliamos mokestinės naštos loterijos bus nepajėgios vykdyti ekonominės veiklos, o sporto pajamos iš šios veiklos drastiškai sumažės“, – teigiama Seimui adresuotame kreipimesi.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.