Karantino rykštė: vis daugiau ieškančių pagalbos dėl nerimo, kai kurie išeina iš darbo tarsi į niekur

Norint pakliūti pas psichologą tenka laukti mėnesį, kelis ar netgi metus. Nerimą, įtampą išgyvenantys žmonės kaip šiaudo griebiasi net ir tų specialistų pagalbos, kurie mokslų nėra baigę, o vis dar tebestudijuoja.

Kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, kaip privalumą nurodo, jog įmonė turi įmonės psichologą.<br>R.Neverbicko nuotr.
Kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, kaip privalumą nurodo, jog įmonė turi įmonės psichologą.<br>R.Neverbicko nuotr.
Psichologams vidutiniškai siūloma 1000 – 1700 eurų rėžiuose neatskaičius mokesčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Psichologams vidutiniškai siūloma 1000 – 1700 eurų rėžiuose neatskaičius mokesčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, kaip privalumą nurodo, jog įmonė turi įmonės psichologą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, kaip privalumą nurodo, jog įmonė turi įmonės psichologą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, kaip privalumą nurodo, jog įmonė turi įmonės psichologą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, kaip privalumą nurodo, jog įmonė turi įmonės psichologą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 6, 2021, 4:30 PM, atnaujinta Jun 6, 2021, 5:08 PM

Į nuotolines konsultacijas jungiasi ir emigrantai, kurie išgyvena stiprų nerimą dėl artimųjų, o nemaža dalis išvykusiųjų jau metus dvejus nėra matę artimųjų. Nemažai įmonių, organizacijų dalinasi, jog kolektyvuose pastebimi emocinės įtampos ir perdegimo požymiai – kai kur darbuotojai išeina iš darbo tarsi į niekur. Ir tai pastebima visose amžiaus kategorijose.

„Mūsų komandoje yra žmonių, kurie nebepriima naujų klientų, o pas kitus žmonės laukia savaitėmis jei ne mėnesiais, kol gaus pas juos vietą“, – prieš kurį laiką portalui lrytas.lt pasakojo Žmogaus psichologijos instituto projektų ir komunikacijos vadovė Janina Sabaitė Melnikovienė, tuo pačiu dirbanti ir kaip mokymų lektorė bei konsultantė.

Laisvą laiką konsultacijoms galima rasti, tačiau kartais reikia palaukti. Vidutinė konsultacijos kaina – apie 40 eurų, tačiau svyruoja priklausomai nuo specialisto patirties, taikomų metodikų ir užimtumo. Yra specialistų, kurie naujų klientų apskritai nebepriima.

„Aš konsultuoju nedaug ir į mane klientai daugiausia kreipiasi dėl streso valdymo klausimų, dėl situacijos darbe, dėl atidėliojimo, dėl karjeros klausimų, taip pat daug žmonių kreipiasi, nes jaučia perdegimo simptomus.

Tačiau jau 2020-ųjų rudens pradžioje pamatėme, jog vis daugiau žmonių ieško pagalbos būdų, ką daryti su išaugusiu nerimu. Ateiti į grupes daugiau norinčiųjų, nei galime priimti“, – dalijosi pašnekovė.

Ji svarsto, kad iš dalies prie paslaugų poreikio prisideda ir žmonių suvokimas: jei reikia pagalbos, negalima uždelsti. Be to, dalis žmonių, kuriems nedrąsu būdavo eiti į gyvas konsultacijas, per nuotolinius pokalbius jaučiasi saugiau.

Kita vertus, kaip pastebėjo J.Sabaitė Melnikovienė, prie terapinių nuotolinių grupių jungiasi net ir emigrantai, kurie išgyvena stiprų nerimą dėl artimųjų, negali grįžti namo, nerimauja dėl savo tėvų, nežino, kur gauti pagalbos užsienyje. Paprastai kiekvienoje grupėje dalyvauja du trys žmonės, kurie yra užsienio lietuviai.

Bent kelis kartus per savaitę ateina užklausų iš įmonių, ar galima būtų kolektyvui surengti mokymus dėl streso valdymo, konfliktų valdymo, savijautos gerinimo, perdegimo ir psichologinio atsparumo. Nors, anot J.Sabaitės Melnikovienės, kai prieš metus skaitė kolegų iš Vakarų Europos, JAV, Jungtinės Karalystės raginimus atkreipti dėmesį dėl stipriai išaugusios įtampos ir nerimo, net ir praėjusį rudenį iš Lietuvos įmonių girdėjo, jog „čia nieko tokio, mes susitelkę“. Visgi dabar, šį pavasarį, bendras emocinis fonas pasikeitė, vis daugiau žmonių gyvena patirdami įtampą.

„Pastebiu, kad 2020-ųjų pavasarį žmonės buvo susitelkę ir tikėjo, kad pandemija greit baigsis. O per šiuos metus pusantrų daug kam nepavyko prisitaikyti – labai daug žmonių, kurie daug dirba, jaučiasi labai nesaugūs arba perdegę, aukštas streso lygis.

Nemažai įmonių, organizacijų dalinasi, kad kolektyvuose pastebimi emocinės įtampos ir perdegimo požymiai: kai kur darbuotojai išeina iš darbo, kai kas ima ilgas atostogas, nors, atrodo, vis tiek niekur neišvažiuosi. Kai kurių profesijų ir didelės patirties turintys žmonės išeina tarsi į niekur, kreipiasi į Užimtumo tarnybą, nes esama situacija netenkina. Ir tai pastebime visose amžiaus kategorijose“, – teigė pašnekovė.

Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė pastebi, kad per darbo skelbimus psichologų ieškoma gana retai. Viena iš priežasčių ta, jog medikai paprastai įsidarbina ne per darbo portalus, o kreipdamiesi tiesiai į klinikas ir panašiai.

Iš darbo skelbimų matyti, kad šios srities specialistų atlyginimai liko panašūs, lyginant su 2019 ar 2020 m.: vidutiniškai siūloma 1000 – 1700 eurų rėžiuose neatskaičius mokesčių.

„Mūsų portale šiemet psichologų darbo pasiūlymų buvo daugiau nei 2020 ar 2019 m. Dažniau jų ieškojo privačios įstaigos. Beje, pastebime, kad kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, kaip privalumą nurodo, jog įmonė turi įmonės psichologą“, – komentavo pašnekovė.

Kadangi darbo skelbimų nėra daug, daryti vienareikšmiškos išvados daryti negalima, tačiau paprastai kuo retesnio specialisto ieškoma, tuo didesnė tikimybė, jog į darbą priims ir dar studijuojančius specialistus. Anot R.Tatarėlytės, kai kurios įmonės netgi labiau nori pradedančiųjų, nes tokie darbuotojai neturi darbinių įpročių, jie lankstesni tiek darbo sąlygoms, tiek atlyginimui.

Dvi dešimtis metų patirties skaičiuojanti gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė neslepia – toks psichologinės pagalbos poreikis, kaip dabar per koronaviruso pandemiją, niekada nėra buvęs. Norint patekti pas specialistą, laukti gali tekti net metus.

„Norinčių, besikreipiančių psichoterapinės pagalbos yra nepaprastai daug. Pas mane eilėje stovi apie 30 žmonių, jie turėtų laukti apie metus, kad galėtų patekti į pirmą konsultaciją. Jie tai žino ir sutinka laukti. Kasdien gaunu du tris skambučius su prašymais pagalbos ir dar tris keturis elektroninius laiškus. Tai tokia lavina, toks poreikis, kokio nebuvo niekada per 20 praktikos metų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pavasarį pasakojo gydytoja psichiatrė psichoterapeutė A.Kirvaitienė.

Daugybės pagalbos skambučių sako sulaukiantys ir kiti psichoterapeutai.

„Tikrai nespėju ir tikrai palaukti pas mane tenka ilgai – ir mėnesį, ir du, ir tris kartais. Todėl, kad psichoterapeuto darbas yra visų pirma pagalba tam žmogui, kuris į mane kreipėsi, o tai reiškia, kad šito žmogaus ir teisė pasakyti, kada jis jau gavo tai, ko norėjo, kada mūsų darbas baigiasi. Aš neturiu teisės nuspręsti, kada tai baigiasi, o tai reiškia, kad iš tikrųjų net ir numatyti, kada laisva valanda atsiras mano tvarkaraštyje, aš ne visada galiu“, – kalbėjo psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.

Gydytojai sako, kad per pandemiją psichikos sutrikimų atsirado net tiems žmonėms, kurie anksčiau jokių bėdų neturėjo. Dažniausiai kreipiamasi dėl nerimo, streso, panikos priepuolių, depresijos.

Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevčius teigė, kad taip nutiko, nes per metus daugelis žmonių išseko, ir jeigu pradžioje buvo susikaupimas, po to – adaptacija, tai dabar daugeliui žmonių ateina psichologinis išsekimas.

Anot specialistų, per pandemiją labiausiai psichologiškai nukentėjo senjorai, moksleiviai ir tie, kurie susidūrė su ekonominiais sunkumais. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad nerimą patiria kas antras apklaustas žmogus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.