Nors įprasta, kad dalis lietuvių vasaros sezonu vyksta uždarbiauti į užsienio šalis, šiemet, kaip ir pernai, tautiečiai liks Lietuvoje. Įdarbinimo agentūros „Emigra Inc“ vadovas Algirdas Zazas pastebėjo, kad šią vasarą norinčių uždarbiauti užsienyje sumažėjo dėl vėluojančio sezono.
„Praeitas sezonas buvo nulinis. Šiais metais šiek tiek geriau, bet sezonas vis tiek prastas, nes vėluoja prasidėti dėl vakcinacijos: kas laukia antros vakcinos, kas sertifikato“, – pasakojo įmonės vadovas.
Pasak jo, sezonas įprastai prasideda balandžio mėnesį, tačiau šiemet viešbučiai Ispanijoje ir Kipre, į kuriuos dirbti vyksta lietuviai, veiklą daliniu pajėgumu atnaujino tik gegužės pabaigoje. „Studentams, norintiems grįžti rugsėjo mėnesį, neapsimoka važiuoti dėl kelių mėnesių. Važiuoja gerokai mažiau negu įprastu metu. Viskas vėluoja ir dėl to nespėsime. Anksčiau tiesiog nebuvo kur važiuoti, nes viešbučiai nedirbo“, – aiškino A.Zazas.
Anot jo, ankstesnė ir spartesnė vakcinacija būtų suteikusi galimybę darbus pradėti anksčiau. „Jei vakcinacija ir žalieji pasai būtų įvesti anksčiau, sezonas būtų sėkmingas. Kadangi visa Europa vėlavo, sezonas bus prastas – 70 proc. sumažėję srautai“, – apgailestavo įmonės vadovas.
Populiariausios kryptys nesikeičia
Populiariausios sezoninio darbo kryptys, pasak A.Zazo, priklauso nuo pageidaujamo darbo pobūdžio. Jei žmogus įgudęs kalbėti angliškai ir turi patirties paslaugų sektoriuje, dažniau renkasi dirbti viešbučiuose Kipre, Graikijoje ar Ispanijoje. Jei anglų kalbos žinios silpnesnės arba nemėgsta dirbti su žmonėmis, vyksta į Vokietiją ir Olandiją, kur dažniausiai dirba fabrikuose arba sandėliuose.
Pašnekovas pabrėžė, kad kadaise populiarus darbas ūkio sektoriuje – braškių laukuose ir šiltnamiuose – praranda populiarumą, todėl ten vyksta vis mažiau norinčiųjų užsidirbti.
Įdarbinimo agentūros „Darbintera“ personalo atrankos specialistė Karolina Znakovaitė pabrėžė, jog įmonė šiuo metu paslaugas dažniau teikia Lietuvoje.
Užsienio rinkoms mažiau dėmesio skiria dėl nedidelio susidomėjimo galimybe dirbti svetur, tačiau tikino, kad darbas ūkio sektoriuje tebėra paklausus. Pasak jos, žmonių darbui šiltnamiuose lengviau surasti dėl mažesnių reikalavimų. „Tai yra paprasti darbai, kuriems nereikia mokėti kalbos, todėl kandidatų tokioms pozicijoms atrasti lengviau", – kalbėjo ji.
K.Znakovaitė išskyrė naują tendenciją – nors statybininkų paklausa užsienio rinkoje didelė, lietuviai į svečias šalis vykti nenori, nes, pašnekovės teigimu, gerai užsidirba ir Lietuvoje.
Į JK vykti galima, bet neapsimoka
Paklausti, ar po metų pradžioje įvykusio „Brexit“ lietuviai tebevyksta uždarbiauti į Jungtinę Karalystę (JK), įdarbinimo agentūrų vadovai teigė, jog tokia galimybė išliko, tačiau padidėjo biurokratinė našta, atbaidanti užsienio bendroves.
„Dėl „Brexit“ mums tapo labai sunku komunikuoti su viena pagrindinių įmonių. Nesulaukiam atsakymų, kaip viskas vyksta. Jie darbina žmones į slaugą. Su mumis nutrauktas bet koks kontaktas. Matyt, bus per daug sunku, per didelė dokumentacija, kad lietuviai atvyktų dirbti į slaugą Jungtinėje Karalystėje“, – pasakojo K.Znakanovaitė.
Jai antrino ir A.Zazas: „Teoriškai įmanoma, bet praktiškai siunčiame į Olandiją ar Vokietiją, nes atlyginimai yra panašūs. Anglija didelio pliuso neduoda. Yra kai kurios kompanijos, kurios tvarko, bet ten apsimoka vykti ilgesniam laikui ir tiems, kurie planuoja likti“.
Įžvelgia grėsmę
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, nors išvykstančių sezoniniam darbui srautai nėra dideli, emigracijos rodikliai nedžiugina. „Tai susiję su karantino ribojimais, kurie Lietuvoje buvo griežtesni nei kitose šalyse. Laisvalaikio ar paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys (dažniausiai jaunimas) nemato perspektyvų likti, todėl išvyksta dirbti į užsienį“, – aiškino Ž.Mauricas.
Europoje, kaip ir Lietuvoje, išaugo darbo jėgos poreikis, todėl svetur išvykstantis jaunimas šalies darbo rinkai kelia grėsmę.
„Europos Sąjungos (ES) šalys susidūrė su panašiais iššūkiais. Mažėjo darbuotojų iš trečiųjų šalių srautai, augo darbo jėgos paklausa, todėl ES šalys labai agresyviai mėgins pritraukti darbuotojus. Mes esame tobulas šaltinis, nes darbo užmokesčio skirtumai egzistuoja ganėtinai nemaži – apie du ar tris kartus“.
Pasak Ž.Maurico, didelę grėsmę kelia sustojusi imigracija iš trečiųjų šalių.
„Tai mums kerta dvigubai. Vakarų europos šalys vilioja lietuvius, o lietuviai negali prisikviesti imigrantų iš kitų šalių. Lietuva pasiekė tokį ekonomikos lygį, kai reikės vis daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių, todėl reikės ilgalaikės strategijos.
Tapsime priklausomi nuo sezoninės migracijos. Jei pažiūrėtume į mažesnius miestelius, pamatytume, kaip sparčiai mažėja jaunimo. Jų ir toliau mažės“, – perspėjo ekonomistas.
Anot jo, Lietuva, būdama maža ir atvira ekonomika, negali sau leisti griežto, ilgai besitęsiančio karantino. „Turime labiau rizikuoti su galimomis pasekmėmis sveikatos sistemai. Privalome labiau atverti ekonomiką“, – konstatavo Ž.Mauricas.
Apibendrindamas ekonomistas teigė, kad jei pokyčiai taps tendencija, „vertėtų sunerimti“.
