„Kvotos išnaudojimas neužkerta kelio užsienio piliečių įdarbinimui Lietuvoje, o tik sukuria papildomą administracinę ir finansinę naštą verslui ir valstybės įstaigoms“, – teigiama Susisiekimo ministerijos rašte.
Preliminariais ministerijos skaičiavimais, verslas, siekdamas įsivežti trūkstamą darbo jėgą, iki metų pabaigos papildomai patirs apie 2,5 mln. eurų išlaidų, neskaičiuojant administracinių sąnaudų ir padidėjusio Užimtumo tarnybos bei kitų valstybės įstaigų darbo krūvio ir su tuo susijusių kaštų.
Šiems metams visa nustatyta kvota, leidusi įdarbinti 11600 tarptautinę kvalifikaciją turinčių vairuotojų iš trečiųjų šalių, jau išnaudota gegužės mėnesį.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo Povilo Drižo, vadovaujantis teisėkūros procedūromis, sektoriaus atstovai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikė pakartotinus prašymus skubos tvarka peržiūrėti kvotos dydį, dar iki ją išnaudojant.
„Pateikėme faktus, skaičiavimus ir pagrindimus, kuriuos patvirtino ir atsakingos valstybės institucijos. Į šiuos pateiktus pagrindimus argumentuotų atsakymų, kodėl kvotos dydžio klausimas lieka įšaldytas, verslas iki šiol iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesulaukė“, – teigia P. Drižas. – Ministerijos neveiksnumas ir atsakomybės kratymasis tokiu svarbiu klausimus kelia didelę nuostabą ir nusivylimą“.
Užimtumo tarnyba yra atlikusi darbo rinkos analizę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikusi siūlymą tarptautinio transporto vairuotojų kvotą 2021 metams padidinti 15,3 tūkst.
Užimtumo tarnybos duomenimis, iš beveik 260 tūkst. šalyje registruotų bedarbių, tik 0,6 proc. turi reikiamas C ir CE vairavimo kategorijas, o mažiau nei 0,1 proc. nurodo ieškantys tarptautinių krovinių vairuotojo darbo.
Seimo Ekonomikos komitetas taip pat atkreipė dėmesį į gilėjančią problemą dėl vairuotojų trūkumo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavo tarptautinio transporto vairuotojams skirtą kvotą papildomai didinti bent 15 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išnagrinėjusi vežėjų prašymą peržiūrėti užsieniečių įdarbino kvotas, raštu vežėjus yra informavusi, kad atsižvelgiant į pandemijos metu išaugusį nedarbo lygį ir situaciją darbo rinkoje, kvotos didinti nenumato.
„Transporto bendruomenė nėra sulaukusi racionalių paaiškinimų, kodėl sprendimas didinti kvotą yra vilkinamas – galbūt tai lemia valdininkų kompetencijos stoka.
Iš kai kurių viešų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės pasisakymų galima daryti prielaidą, kad kvotos didinimas laikytinas nepopuliariu sprendimu. Sunku pasakyti, kokios priežastys stabdo priimti ryžtingus sprendimus, nes ekonominiai vertinimai ir darbo rinkos analizės aiškiai rodo, kad kvotos didinimas labai reikalingas verslui“, – sako P. Drižas.
Šiuo metu transporto ir logistikos bendrovės, siekdamos išlaikyti reikiamą vairuotojų rezervą, vairuotojus iš trečiųjų šalių darbina per savo filialus Lenkijoje ir Čekijoje. Didinti vairuotojų rezervą verčia Mobilumo paketo reikalavimas dėl privalomo vairuotojų grąžinimo.
Transporto ir logistikos sektorius yra strateginė Lietuvos ūkio šaka, sudaranti apie 13,3 proc. visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvą, kaip tranzito šalį, per metus kerta apie 500 tūkst. sunkiasvorio krovininio transporto.
Kelių transportu pernai pervežta apie 107 mln. tonų krovinių. Kelių transporto eksportas 2020 m. sudarė 36 proc. viso šalies paslaugų eksporto vertės (3,87 mlrd. eurų) arba 7,9 proc. šalies BVP.
