Lietuvoje tokių senų net nėra, lietuviai niekada tokių laivų neturėjo. Nebent jie yra neseniai kokį laivą nusipirkę iš užsieniečio, pavyzdžiui, olando. Tokių laivų kolekcionierių užsienyje yra, Lietuvoje – nelabai. Gal automobilius lietuviai ir kolekcionuoja, bet apie tokius, kurie kolekcionuoja laivus, nesu girdėjęs“, – portalui lrytas.lt pasakojo laivų verslo „Ūkas Marine“ atstovas Kęstas.
Jie laivus ir gamina, ir restauruoja. Praėjusį savaitgalį į Svencelę (Klaipėdos r.), kur vyko pirmoji Lietuvoje pramoginių laivų paroda „Boat and House Show 2021“, Kęstas atplaukė 1968 m. italų pagamintu mediniu laivu, kurį restauravo. Tokie mediniai laivai vadinami rivomis.
Laivų restauravimu vyras užsiima jau beveik trejus metus. Dažniausiai ieško septintojo dešimtmečio laivų, kurie tuo metu buvo labai populiarūs Italijoje ir JAV.
„Tais metais buvo tokių medinių laivų žydėjimas. Vėliau pereita prie plastikinių, mediniai laivai pasitraukė iš gamybos ir rinkos, liko tik entuziastų rankose. Bet dabar vėl grįžtama prie medinių laivų.
Laivų restauravimu vyras užsiima jau beveik trejus metus. Dažniausiai ieško septintojo dešimtmečio laivų, kurie tuo metu buvo labai populiarūs Italijoje ir JAV.
„Tais metais buvo tokių medinių laivų žydėjimas. Vėliau pereita prie plastikinių, mediniai laivai pasitraukė iš gamybos ir rinkos, liko tik entuziastų rankose. Bet dabar vėl grįžtama prie medinių laivų.
Atrodo, kad visi atsibudo, atsimerkė ir suprato, kad medis yra viena iš geriausių medžiagų laivų gamybai, tik reikia pritaikyti šiuolaikines technologijas medžiui apdirbti. Senas įsitikinimas, kad medinis laivas pūva, keičiamas į tai, kad medinis laivas yra amžinas, jei gerai prižiūrimas“, – portalui lrytas.lt paaiškino Kęstas.
Tačiau restauruoti seną laivą nėra pigus reikalas. Kaip sakė pašnekovas, pastatyti naują – ir lengviau, ir daug pigiau. Laivo restauracija gali kainuoti ir šimtus tūkstančių eurų.
Tai nėra Kęsto pagrindinis pinigų šaltinis, nors jis pripažino, kad užsidirbti galima iš visų veiklų. Visgi laivų verslui dar reikia šiek tiek laiko. „Žmonių, kurie perka laivus ir jais domisi, ratas yra gana siauras, tad net staigi reklaminė kompanija nieko nepakeistų“, – paminėjo jis.
Norite laivo? Turėsite palaukti
Elektrinio laivo savininkas, taip pat atvykęs į Svencelę, Džiugas prasitarė, kad pats laivą nusprendė nusipirkti vos prieš porą metų. Tačiau kai draugai ir pažįstami pamatė bei išbandė Džiugo pirkinį, panoro tokį turėti ir patys. „Tada ir teko atidaryti verslą“, – šypsojosi įmonės „SilverYacht“ savininkas.
Nors Džiugui užsiimti laivų verslu patinka, sakė duoną valgantis ne iš to. Tai – tik hobis. „Aš pardavinėju laivus su elektriniais varikliais, o tai – brangus malonumas. Laivus su benzinu varomu varikliu daug kas parduoda, daug kas perka, bet prie elektrinių žmonės dar nepriprato“, – apie naujovę pasakojo vyras.
Paklausus, kodėl jis laivus tik pardavinėja, bet keleivių jais nevežioja, Džiugas turėjo paprastą atsakymą. „Tai apsimoka, žmonės tuo užsiima, bet man tai neįdomu. Ir amžius nebe tas“, – nusijuokė jis.
Be to, Džiugas, sakydamas, kad tai brangus malonumas, nemelavo. Už tokį laivą gali tekti pakloti apie 26 ar net 27 tūkst. eurų. Vien laivo variklis kainuoja beveik pusę laivo.
Ant šio laivo matomas toks užrašas: „Su elektriniu – einu kur noriu ir kada noriu.“ Visgi Džiugas pripažino, kad Lietuvoje infrastruktūra tokiems laivams dar nėra pakankamai išvystyta.
„Benzino galima užsipilti bet kur, o vietų, kur galima pasikrauti elektros, dar nėra tiek daug. Elektriniai laivai tik dabar ima populiarėti, elektriniai automobiliai greičiau kelią prasiskynė“, – portalui lrytas.lt paaiškino kapitonas.
Tačiau elektrinio laivo privalumas, anot Džiugo, ne vienas. „Teisių nereikia, techninės apžiūros nereikia. Tokį laivą gali vairuoti ir vaikas“, – juokėsi laivo savininkas.
Nors tokį laivą vairuoti gali bet kas, pirmiausia jį reikia turėti. Tačiau, anot Džiugo, šiuo metu juos įsigyti sudėtinga.
„Jei visų gamintojų paklaustumėte, ar jie dabar turi ką nors parduoti, visi atsakys, kad neturi. Aš irgi dabar neturiu jokio laivo parduoti. Jeigu šiandien užsisakytumėte laivą, gautumėte jį kokį spalį ar lapkritį. Taip yra dėl žaliavų trūkumo, jų kainų. Viskas stringa“, – pasakojo Džiugas.
Ėmė populiarėti per karantiną
Kitas laivų pardavimu užsiimantis verslininkas Mantas sakė tai darantis jau 17 metų. Iki tol įmonė pardavinėjo ir kitas transporto priemones, pavyzdžiui, motociklus. Tačiau prieš beveik tris mėnesius nuspręsta atskirti vandens technikos sritį ir įkurti atskirą įmonę. O tam buvo priežastis.
„Laivų pirkimas labai suaktyvėjo pastaraisiais metais, ypač šiemet. Gal tai vyksta dėl karantino, gal visi suprato, kad nuolatinis sėdėjimas namuose neteikia daug džiaugsmo, tad geriau praleisti laiką ant vandens.
Juk laive irgi esi izoliuotas, gali laiką praleisti su šeima, gali ir kokia nors vandens pramoga užsiimti, pavyzdžiui, žvejoti, tempti slides ar lentą“, – portalui lrytas.lt vardijo jis.
Mantas sakė, kad sandėliuose turi nemažai laivų, tad, jei poreikiai nėra išskirtiniai, norimą laivą galima įsigyti ir jį turėti jau čia pat. Tačiau būtent šiemet dėl žaliavų situacijos ir stringančios logistikos kartais tenka ir truputį palaukti.
„Tarkime, laivas gamykloje stovi pagamintas, bet trūksta vieno komponento, pavyzdžiui, sėdynės. Suomių gamykla negali atiduoti iki galo nesukomplektuoto laivo, turi sulaukti visų detalių, kad tą laivą galėtų atiduotų tokiems pardavėjams kaip mes. Tad būna, kad laivų pristatymas vėluoja“, – sakė Mantas.
Klientų sulaukiama iš įvairių šalių, tačiau pagrindiniai – lietuviai. Jie dažniausiai perka laivus savo malonumui, žvejybai. O laivo kaina priklauso nuo dydžio, variklio galingumo ir komplektacijos. Mantas laivus parduoda ir už 10 tūkst. eurų, ir už pusę milijono. Pačių brangiausių dar nėra pardavęs, tačiau sakė, kad susidomėjusiųjų jau yra.
Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas paminėjo, jog Lietuvoje yra beveik 100 tūkst. kilometrų vandens kelių, tačiau įveiklintų – tik pusė.
Anot jo, šiuo metu keliauti laivu nuo Kauno iki Kuršių marių yra problematiška ir nepatogu, nes nėra degalinių laivams. Tad ateityje planuojama įrengti plaukiojančias degalines ir tikimasi, kad tai taps paskata lietuviams aktyviau naudotis vandens transportu.
