Po studijų – bilietas į Niujorką
Dar studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete M. Norvila kartu su kolegomis laimėjo pirmąjį, itin solidų konkursą – parengti Panevėžio Laisvės aikštės sutvarkymo projektą. Besidžiaugiant pergale konkurse, architektą pasiekė dar viena žinia – jis kviečiamas į praktiką architektūros biure „Bjarke Ingels Group“ Niujorke.
Rengti Panevėžio pagrindinės aikštės sutvarkymo projektą ėmėsi Martyno kolegos Lietuvoje, jis talkino jau stažuodamasis Niujorke. Po pusmečio architektas apsisprendė: metas grįžti į Lietuvą užbaigti jų komandai itin svarbaus projekto, o sukauptas žinias pritaikyti įkurtoje architektūros studijoje „Studija 501“.
Niujorke M. Norvila dirbo architekto asistentu prie įvairių didelių projektų – dangoraižio „The Spiral“ Manhatane, „Google“ būstinės Kalifornijoje. „Iš arti pamačiau, kaip darbuojasi didžiulės komandos, veikia pasaulinio lygio įmonė, kurioje dirba keli šimtai žmonių, ir kuri samdo daug kitų įmonių. Visgi nusprendžiau, kad noriu kurti savo verslą Lietuvoje. Niujorke pasisėmiau patirties, kad grįžęs galėčiau padaryti geriau“, – kalbėjo architektas.
Pašnekovas pripažįsta – darbas architektūros žvaigždės biure reikalavo daug daugiau atsakomybės, taigi, ir beprotiškų darbo valandų, nes komanda tiesiog negalėjo sau leisti pasirodyti prastai.
Labiausiai, anot architekto, jį sužavėjo darbo kultūra „Bjarke Ingels Group“ biure. Čia skatinamas kūrybiškumas, rūpinamasi beprotišku tempu dirbančiais architektais.
„Studijoje 501“ darbą stengiamės organizuoti vadovaudameisi tais pačiais principais, kuriais susižavėjau stažuodamasis JAV. Ten visiškai kitoks nei mums įprasta požiūris į projektų valdymą, bendravimą su klientais“, – pasakojo M. Norvila.
Tarptautinė patirtis, kuriant verslą Lietuvoje, labiau privalumas ar trukdis? „Įgyta patirtis labiausiai pradeda praversti dabar. Pradžioje, kuomet teturėjome vieną projektą, nebuvo kitų, teko galvoti apie išgyvenimą, tačiau dabar, kai įmonės veikla įsibėgėja, stengiuosi kuo daugiau gerosios praktikos pavyzdžių pritaikyti mūsų darbe“, – kalbėjo pašnekovas.
Nepasigailėjo ieškojęs pagalbos
Tuo sudėtingu momentu, kuomet, jau pradėjus savo verslą, nepavyko greitai, kaip norėjosi, rasti užsakymų, tačiau labai norėjosi išlaikyti suburtą profesionalią komandą, Martynas pasakojo pradėjęs svarstyti, kur galėtų kreiptis pagalbos.
„Jaučiausi vienišas, trūko vyresniojo brolio, kuris pamokytų, patartų, kaip administruoti įmonę. Žmona pasiūlė pasidomėti mentorystės programa. Pradžioje žiūrėjau skeptiškai, maniau, kad nepadės, tačiau mentorių sąraše pamatęs architektą, apsidžiaugiau, nors ir nesitikėjau, kad jis sutiks dirbti su manimi. Juk Lietuvoje gajus požiūris, jog padėdamas kitam užsiauginsi konkurentą. Mentorius sutiko, prasidėjo mūsų bendradarbiavimas, kuris virto jau antruoju bendrai įgyvendinamu projektu“, – kalbėjo architektas.
„Rotary akademijos“ mentorius, architektų biuro „2L Architects“ vadovaujantis partneris Paulius Latakas teigė, jog sutikdamas dirbti su Martynu negalvojo, ar ateityje šis jo nepralenksiąs. Architektas antrino M. Norvilai – aukštosiose mokyklose išties per mažai dėmesio skiriama architektūrai kaip verslui. „Aš vertinu kitaip – augini ne konkurentą, bet partnerį“, – kalbėjo „2L Architects“ partneris.
Martynas apgailestavo ir dėl to, jog priešingai, nei užsienio universitetuose, Lietuvoje nėra studijų programų, skirtų įmonės valdymui. Būsimieji architektai studijuoja specialybinius dalykus, o tai, kas svarbu norint įkurti projektavimo įmonę, sužino ne aukštojoje mokykloje, bet tik ilgainiui, praktikos metu.
„Iš pradžių atrodo, kad sunku tik gauti projektus, bet ne – ne ką lengviau juos įgyvendinti“, – dėstė architektas.
Architektas P. Latakas pasakojo mentorystės programoje dalyvaujantis jau daugiau nei dešimt metų, jis pats praėjo ir mentorystės mokyklą, kur gavo ir profesinės, ir gyvenimiškos patirties. Paulius tiki – jei jam, pradedančiam savo įmonės veiklą, būtų pataręs mentorius, kelias į didelius ir įdomius projektus būtų buvęs kur kas trumpesnis.
Architekto darbas – ne tik kurti grožį
Kaip pasakojo M. Norvila, pirmuosiuose susitikimuose mentorius jam pasiūlė parengti įmonės veiklos strategiją, kuri pamažu virto solidžiu dokumentu.
„Labai dažnai žmonės, rinkdamiesi verslininko kelią, padaro klaidą, nes nežino, kokio tikslo siekia. Veiklos strategijoje gali aiškiai susidėlioti visus punktus, ko tu nori, į ką tu orientuojiesi, koks tavo galutinis tikslas. Mes daug diskutavome, kol parengėme dokumentą, kurį gali pasidėti prieš akis ir juo vadovautis“, – paaiškino P. Latakas. M. Norvila antrino, jog svarbu pripažinti, jog vienas negali padaryti visko, reikia pagalbos, ir visuomet atsiras žmogus, galintis padėti.
Architekto darbe, kuris, nors ir susijęs su kūryba, labai daug vadybos, organizavimo, čia itin svarbus komandinis darbas. „Man atrodo, kad šis darbas, visų pirma, reikalauja daug užsidegimo ir pašaukimo. Viešųjų erdvių, pastatų kūrimas, sudėtingų projektavimo užduočių sprendimas teikia daug džiaugsmo“, – kalbėjo M. Norvila.
P. Latakui profesija atrodo ypatinga tuo, kad būtent architektai kuria didelę pridėtinę vertę visuomenei ir aplinkai. „Kuri erdvę žmonėms, kurie kasdien ja naudojasi, lieka labai ilgam laikui. Labai svarbu, kad architektūra būtų tvari, ilgaamžė. Pats verslas nėra labai lengvas, jame labai daug atsakomybės.
Didelės komandos, daug dirbančių žmonių – viską suvaldyti taip pat nėra paprasta. Kita vertus, turi pasirinkti. Aš pasirinkau vadovauti įmonei, mažiau projektuoti, nes nebespėjau visko suderinti. Bus įdomu, ką pasirinks Martynas. Ar ir toliau kurs, ar vadovaus – šis pasirinkimas neišvengiamas“, – mano architektas.
