Dėl to į premjerę Ingridą Šimonytę kreipėsi didžiausioms šalies transporto įmonėms atstovaujantis Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA).
Daugiau kaip prieš mėnesį išsekus kvotai ir dėl to nuostolius skaičiuojantys sektoriaus atstovai premjerės taip pat teiraujasi, ar daromi tikslingi žingsniai siekiant peržiūrėti kvotą, kaip tai numato teisės aktai, ar numatyti konkretūs šio sprendimo priėmimo terminai, rašoma TTLA pranešime.
Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, jo atstovaujama organizacija tiek SADM, tiek Vyriausybei teikė pakartotinius prašymus ir pagrindimus dėl poreikio didinti kvotą.
TTLA išdėstė ne tik savo argumentus ir juos pagrindžiančią išsamią informaciją, tačiau pateikė ir kitų valstybinių institucijų pozicijas bei rekomendacijas dėl kvotos didinimo. Verslo atstovai ne kartą prašė Vyriausybės užtikrint paramą, kad SADM nevilkintų sprendimo padidinti dar gegužės 20 dieną pasibaigusią kvotą.
Pasak P. Drižo, iki šiol TTLA nėra sulaukusi argumentuotų atsakymų į paklausimus dėl kvotos dydžio. „Iš ministerijos sulaukėme tik rašto, kuriame išdėstyta politinė deklaracija, esą sprendimo priimti ji negalinti, o vietoj to siūlo diskusijas su profesinėmis sąjungomis. Kitaip tariant, palieka klausimo sprendimo paieškas pačiam verslui. Diskutuoti reikėjo pavasario pradžioje, kai verslas signalizavo apie itin spartų šiems metams nustatytos kvotos išnaudojimą, o ne šiuo metu – praėjus beveik dviem mėnesiams nuo jos išnaudojimo“,- sako P.Drižas.
Jo vertinimu, iš viešų SADM vadovybės pasisakymų galima daryti prielaidą, kad kvotos didinimas laikytinas politiškai nepopuliariu sprendimu. Sektoriaus atstovas atkreipia dėmesį, kad užsieniečių įdarbinimas galimas ir tuomet, kai kvota yra išnaudota, tačiau papildomos procedūros padidina įmonių patiriamą administracinę ir finansinę naštą.
„Mūsų vertinimu, SADM politinė komanda nėra tinkamai informuota apie kvotų nustatymo tikslus ir jų tikslinimo tvarką. Ekonominiai vertinimai ir darbo rinkos analizės aiškiai rodo, kad kvotos didinimas labai reikalingas verslui“, – sako P.Drižas.
Jo teigimu, verslas turi teisėtą lūkestį iš Vyriausybės ir SADM sulaukti argumentuotų atsakymų dėl kvotos dydžio. „Norisi tikėti, kad valstybės institucijų laikysena nėra veikiama išankstinio nusistatymo prieš transporto verslą, kurio konkurencingumo stiprinimas prisideda prie mūsų šalies ekonomikos stiprinimo ir darbo vietų kūrimo“, – sako P.Drižas.
Vežėjų poziciją dėl užsieniečių įdarbinimo kvotų dydžio palaiko Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK). LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius pažymi, kad transporto sektorius yra tarp tų, kuriam nustatyta kvota neatitinka realaus poreikio ir apie tai verslo asocijuotos struktūros visais sprendimų priėmimo lygmenimis kalba ne vieneri metai.
„Įdarbinimo problematika valstybės mastu turi būti sprendžiama kompleksiškai. Pirmiausia valstybė neturi ilgalaikės migracijos politikos, kuri būtų formuojama atsižvelgiant į realią demografinę padėtį ir padėtį darbo rinkoje, o taip pat institucijos, kuri ją įgyvendintų. Būtina užtikrinti reikiamus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Taip pat – sudaryti supaprastintas sąlygas atvykti į Lietuvą specialistams ir įsidarbinti tose srityse, kuriose Lietuvoje yra darbuotojų trūkumas“, – sako R.Sartatavičius.
Pasak LPK generalinio direktoriaus, dar sausio mėnesį pirmame LPK vadovybės ir SADM vadovų susitikime buvo pabrėžtas poreikis palaikyti nuolatinį dialogą dėl nuo šių metų sausio 1 dienos pradėtoms taikyti kvotoms užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Jau tada LPK atstovai pažymėjo, kad kai kuriems sektoriams nustatytos kvotos visiškai neatitinka realaus poreikio – kvotų įvedimas ypač skaudžiai atsilieps kelių transporto veiklai.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad migracijos ir demografijos politikos formavimas ir su tuo susijusių programų įgyvendinimas turėtų būti ne politizuotas, o deleguotas vienai atsakingai institucijai, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybai.
„Transporto ir logistikos sektorius yra vienas didžiausių pagal įdarbintų asmenų skaičių. Dabartiniai sektoriaus iššūkiai dėl įdarbinimo tik patvirtina, kad užimtumo išsaugojimas turi būti sprendžiamas prioriteto tvarka, o tuo rūpintis turi ne politinio pasitikėjimo tarnautojai, bet pagal deleguotą atsakomybę institucija.
Tokiu būdu išvengtume klausimo politizavimo ir sudarytume sąlygas priimti sprendimus atsižvelgiant į realų darbo rinkos poreikį“, – sako A.Romanovskis.
Vežėjai taip pat primena, kad Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Užimtumo tarnyba dėl asmenų ieškančių darbo perkvalifikavimo į tarptautinio transporto vairuotojus.
Tačiau šis darbdavių įsipareigojimas, kuris buvo nuolat keliamas SADM atstovų kaip papildoma sąlygą kvotos peržiūrai – nepagreitino sprendimų priėmimo
