Apie tokį ministerijos siūlymą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
– Ponia Ruginiene, kaip vertinate tokį ministerijos siūlymą?
– Jei kalbame apie privalomus sveikatos tikrinimus, jau ir dabar pagal Darbuotojų sveikatos ir saugos įstatymą darbuotojas turi pareigą periodiškai tikrinti savo sveikatą, tiek darbdavys privalo užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų pasitikrinę sveikatą.
Teisiškai testavimas būtų prilyginamas šiai procedūrai, bet svarbu ir išsiaiškinti, ką ministerija planuoja daryti: ar testavimas bus vykdomas visiems darbuotojams, ar tik tam tikros specialybės, kokiu periodiškumu bus testuojama. Tai labai svarbu, nes pavasarį bandymai privalomai testuoti darbuotojus iš tiesų patyrė fiasko.
Turėjome daugybę skundų, kad darbuotojai verčiami testuotis savo laisvu laiku, dalis buvo verčiami susimokėti už testus, ko neturėtų būti. Įstatymas aiškiai numato pareigą šį procesą organizuoti darbdaviui ir darbuotojai jis tikrai neturėtų kainuoti.
– Dabar prievolė periodiškai testuotis yra numatyta dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo paslaugų vykdytojams. Ar šios diskusijos galėtų prasidėti taip, kaip ir sudarinėjant dabartinį sąrašą? Diskusijų anuomet buvo labai daug.
– Diskusijas reikėtų pradėti ir konsultuotis su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis grupėmis. Svarbus planas – kas už ką bus atsakingas ir kam ir kiek kas kainuos. Šio proceso jokiu būdu negalima paleisti savieigai.
– Pavasarį matėme gana didelį pasipriešinimą, daug kas sakė, kad jų testuotis negali priversti niekas, tokia situacija buvo ir su dalimi mokyklų, kurių mokytojai nenorėjo testuotis, ir su kitomis darbovietėmis. Kaip manote, kokios priežastys lemia tai, kad darbuotojai nenori testuotis ir skiepytis?
– Dėl skiepijimo turime poziciją, kad tai jokiu būdu neturi būti privalomas procesas – tai turi būti žmogaus apsisprendimo reikalas. Taip, darbdaviai ir valstybė turi sudaryti sąlygas skiepytis, skatinti ir aiškinti apie skiepų svarbą ir taip įtikinti skiepo nauda.
O testavimas yra visai kas kita – tai sveikatos tikrinimas. Ta pasipriešinimo banga buvo daugiau susijusi su nežinomybe ir informacijos stoka, kai darbuotojams nebuvo aiškinama, kad sveikatą tikrinti yra normalu.
Juk į kiekvieną darbovietę kiekvienas darbuotojas ateina dirbti pasitikrinęs sveikatą – jei nepasitikrina, toks darbuotojas negali dirbti. Tad atsiradus naujoms aplinkybėms – virusui – normalu, kad reikia papildomai tikrintis sveikatą.
– Pone Romanovski, kaip jūs vertinate siūlymą privalomai testuoti darbuotojus? Ar tai būtų naudinga?
– Iš principo matome, kad didžiausias iššūkis dėl vakcinavimo dabar yra darbingai visuomenės daliai. Pensinio amžiaus žmonės, lyginant su kitomis grupėmis, gana gerai vakcinuojasi, tad pagrindinė problema ne testavimas o tai, kad dalis visuomenės nėra pasiskiepijusi.
Jeigu virusas vėl išbujos, gana didelės dalis žmonių gali susirgti ir net numirti. Dėl to skiepai yra pagrindinė išeitis. Mūsų pasiūlymas paprastas: suteikti darbdaviui teisę iš darbuotojų prašyti ar Galimybių paso, ar europinio COVID-19 sertifikato.
Jeigu gyventojams norint gauti kontaktines paslaugas reikėdavo Galimybių paso, tai turime pagalvoti ir apie darbuotojus – juk ne tik klientai, bet ir darbuotojai gali pernešti virusą, užkrėsti kitus.
Juk dabar darbdaviai net nežino, ar darbuotojai yra pasiskiepiję, jei darbuotojai patys nesutinka informuoti darbdavio. Kai darbdaviai galės prašyti Galimybių paso, tada nenorintys skiepytis darbuotojai jau turės testuotis, norėdami gauti Galimybių pasą.
O pavasarį žmonės nenorėjo testuotis, nes ne vienas labiau tikėjo vakcinavimu ir nematė prasmės išleisti pinigų testavimui. Ir dabar matome, kad vakcinavimas yra geriausias ir pigiausias pasirinkimas. O jeigu žmogus nenorės ar negalės vakcinuotis, tada turės tikrintis savo sveikatą ir pateikti darbdaviui informaciją, kad gali saugiai dirbti su klientais.
– Baiminamasi, kad rudenį koronavirusas vėl gali plisti sparčiau. Jei visgi reikėtų reguliariai testuotis, ar tai padėtų užkirsti kelią viruso plitimui ir galimam verslui užsidarymui?
– Jei vakcinuosimės ir rudenį bus pasiskiepiję 80-90 proc. gyventojų, užsidarinėti nereikės. Testavimas yra svarbi priemonė, bet ji trumpalaikė ir silpnesnė ir veikia labiau mokyklose, nes vaikų kol kas dar negalima skiepyti.
Taip pat veikė ir tada, kai trūko vakcinų. Bet dabar vakcinų užtenka. Stabiliausia ir patikimiausia priemonė yra skiepai. Neseniai buvo atliktas tyrimas – Vokietija ištyrė 25 mln. koronaviruso atvejų ir nustatė, kad vakcinos patikimumas siekia 90 proc. – vos keli tūkstančiai pasiskiepijusių žmonių užsikrėtė koronavirusu. Skiepai yra ginklas prieš kitą uždarymą į karantiną.
– Latvijos Vyriausybėje skamba pasiūlymai leisti darbdaviams atleisti darbuotojus, jei jie neturės COVID-19 sertifikato, kurį gauti galėtų tik pasiskiepiję arba persirgę koronavirusu. Teigiama, kad taip žmonės būtų skatinami skiepytis sparčiau. Ponia Ruginiene, kaip jūs vertinate tokias kaimynų idėjas?
– Metų pradžioje kalbėjome ir mes apie tokias idėjas, kad tam tikrų profesijų atstovams būtų galima įvesti privalomą skiepijimą. Kalbėdamas apie Galimybių paso reikalavimą ponas Romanovskis perfrazuotai kalba apie privalomą skiepijimą.
Bet mes laikomės pozicijos, kad to negali būti. Jeigu priversime skiepytis privalomai, tai gali turėti dvejopą efektą. Pirma, teisinis aspektas: visgi turime Konstituciją, žmogaus teises ir todėl turėtų būti laisvas apsisprendimas, nes kitu atveju galime turėti rimtų teisinių pasekmių.
Antra, bet koks privalomas dalykas iššaukia neigiamą visuomenės reakciją, o juk dabar kaip tik mūsų tikslinė grupė yra abejojantys žmonės. Tų, kurie kategoriškai atsisakė skiepytis, jau turbūt ir neįkalbėsime, bet abejojantys yra labai svarbūs – juk nenorime jų nustumti į atsisakančiųjų skiepytis grupę?
– Ar darbdaviai gali imtis kažkokių priemonių, kad paskatintų darbuotojus pasiskiepyti?
– Girdėjau nemažai teigiamų pavyzdžių, kai darbdaviai parodė savo išradingumą. Ne tik darbdaviai, bet ir savivaldybės kuria įvairias iniciatyvas. Jeigu tai veikia ir šitaip galima prisidėti prie bendro imuniteto sukūrimo, tai gali būti.
Bet jei imsime versti darbuotojus skiepytis privalomai, galime juos prarasti – o jų ir taip trūksta. Galime prarasti medikus, mokytojus ir kitus, kurių labiausiai reikia.
– Pone Romanovski, jeigu Lietuvoje būtų nuspręsta taikyti tokį modelį, koks siūlomas Latvijoje, ar jam pritartumėte, ar visgi tai – per drastiškas sprendimas?
– Ponia Ruginienė mane neteisingai suprato: aš siūlau galimybę darbdaviui žinoti, ar jo darbuotojai yra persirgę, pasiskiepiję ar testuojasi, o kaip elgtis, tai jau būtų paties žmogaus pasirinkimas. O privalomas skiepijimas ir atleidimas nepasiskiepijusių tikrai nėra teisingas sprendimas.
Turėdamas kontaktą su savo darbuotoju ir žinodamas jo situaciją, pats darbdavys susikalbės geriausiai ir išsiaiškins, kaip organizuoti darbą. Kai kurie darbdaviai, saugodami nepasiskiepijusius darbuotojus, taiko jiems didesnius saugumo reikalavimus.
