Pirmasis traukinys pristatė 28 vagonus, kuriais atgabenta šaldytų maisto produktų, chemijos pramonės gaminių, automobilių detalių. Iš viso traukinys gali gabenti 36 vagonus, o 1700 kilometrų kelionė užtrunka apie 50 valandų.
„Visi projektai, sujungiantys mus su Europa, yra ypatingos svarbos, transporto projektai – ne išimtis“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, kuri prisipažino esanti geležinkeliečio anūkė ir vaikystėje kartu su juo daug laiko praleisdavo vaikščiodama prie geležinkelio Vilniuje.
I.Šomonytės nuomone, verslo jungtys su Vakarų Europa visada suteikia daugiau patikimumo. Veikla Rytuose gali būti pelningesnė, tačiau ir gerokai rizikingesnė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė, kad iš pradžių Kaune laukiama dviejų krovininių traukinių per savaitę, atvykstančių iš Vakarų Europos. Iki metų pabaigos jų skaičius išaugs dvigubai.
M.Skuodis vylėsi, kad kitų metų pradžioje bus atidarytas naujas maršrutas iš šiaurės Italijos.
„Istorinė diena „Lietuvos geležinkelių“ įmonei ir visai Lietuvai. Nuo šiandien Lietuva taps švaresnė ir žalesnė“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Lietuvos logistikos asociacijos vadovas Antanas Šimelis tikino, kad kiekviena nauja jungtis suteikia naujų galimybių verslui bei visai šaliai. Visa tai itin svarbu plečiantis žaliosioms idėjoms, mat krovinių gabenimas traukiniais yra gerokai ekologiškenis negu automobilių transportu.
Tuo tarpu paslaugos kaina smarkiai nesiskiria.
A.Šimelio nuomone, verslui reikės šiek tiek pastangų prisitaikyti prie naujų krovinių gabenimo schemų, pasirengti techniškai, tačiau tai neturėtų užtrukti ilgiau kaip pusmetį.
Asociacijos vadovas spėjo, kad iš pradžių bus gabenami paprastesni kroviniai, kuriuos reikės pristatyti į vieną vietą.
„Rail Baltica“ geležinkelio linijos statyba prasidėjo 2010 metais, o pirmasis keleivinis traukinys iš Balstogės (Lenkija) į Kauną atvyko 2016-ųjų gegužę.
KIT atidarytas 2015 metais, tačiau lig šiol jo panaudojimas buvo ribotas. KIT yra toliausiai į rytus nutolęs geležinkelio terminalas, kuris suteiks galimybę pasiūlyti naujas logistines grandis ir aplinkinėms šalims.
Įrengiant prieigą iki Palemone veikiančio KIT teko imtis unikalaus inžinerinio sprendimo Kauno tunelyje, kuriame paklotos dviejų skirtingų pločių geležinkelio linijos.
Viso projekto „Rail Baltica“ pabaiga numatyta 2026 metais.
