Ekonomistai pastebi, kad verslai atsigauna labai netolygiai, o dalis prastovose esančių žmonių galimai dirba šešėlyje.
Iš sostinės autobusų stoties keleiviai gali pasiekti Minską Baltarusijoje, Lvovą Ukrainoje, Gdanską Lenkijoje. Tačiau, palyginti su 2019 metais, tai tik trečdalis tarptautinių keleivių maršrutų. Transporto kompanija skaičiuoja, kad dar maždaug dešimtadalis vairuotojų išleisti į prastovas.
„Kol kas kiti maršrutai nejuda: nei į Rusiją, Kaliningradą, nei į Varšuvą, nei į Rygą, Taliną. Nenori žmonės keliaut dėl testavimosi, karantinavimosi. Tai laukiam tos dienos, kada visa tai baigsis, pradės laisvas judėjimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo kompanijos TOKS vadovas Arūnas Indrašius.
Darbo inspekcijos duomenimis, liepos viduryje dėl prastovų iš dalies nedirbo daugiau nei 2 tūkstančių įmonių. Tarp jų – nemažai keleivių vežėjų.
„Šiuo metu paslaugų poreikis yra maždaug 30 proc. mažesnis nei iki pandemijos, todėl dalis vairuotojų kurį laiką dar gali būti prastovose. Tuo labiau, kad yra vasaros sezonas. Tiesa, šiek tiek suaktyvėjęs tarpmiestinis susisiekimas, daugiau vykstančių į pajūrį. Tačiau ne mokslo metai, todėl moksleiviai nėra vežami į mokyklas“, – komentavo Keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sako, kad įmonių, darbuotojus išleidusių į prastovas, kiekvieną mėnesį mažėja.
Kaip nurodė VDI vyriausiasis patarėjas Liutauras Vičkačka, daugiausia prastovose esama įmonių iš apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apgyvendinimo ir maitinimo įmonių, meninės ir pramoginės bei poilsio organizavimo veiklų.
Iš prastovų dar neatšauktiems darbuotojams Užimtumo tarnyba primena, kad nuo liepos keičiasi subsidijų dydis. Išmokas už prastovas bus galima gauti iki vasaros pabaigos. Už liepą bus mokama 100 proc., bet ne daugiau kaip 0,9 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio išmoka, o antrą mėnesį bus mokama 100 proc. bet ne daugiau kaip 0,6 MMA subsidija.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje ekonomika atsigauna netolygiai, todėl yra įmonių, kurios skaičiuoja pelną, tačiau dalis verslų išgyvena krizę.
„Darbo rinkos išsibalansavimas dar kurį laiką bus, nes ir patys darbuotojai yra pasimetę: kalbama apie naujas atmainas, galimus suvaržymus rudenį, jei darbuotojas dirba laisvalaikio paslaugų sektoriuje, kuris stovi pirmas eilėje, jei bus kažkas ribojama, jis jaučia labai didelį neapibrėžtumą. Dalis tų asmenų pradeda vykdyti šešėlinę veiklą arba pereina į kitas ekonomines veiklas“, – kalbėjo ekonomistas.
Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad per visą pandemiją, nuo praėjusių metų kovo, darbuotojams už prastovas išmokėta beveik 500 mln. eurų.
