Ekonomika gali perkaisti?
Statistikos departamentas praneša, kad šių metų pirmąjį pusmetį BVP, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo beveik 5 proc. „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, tokį augimą matome todėl, kad skaičius lyginame su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, kada pandemija tik prasidėjo. Tada buvo juntama panika ir neapibrėžtumas, todėl ir rodikliai tuo metu buvo silpni.
Pasak A.Izgorodino, prie BVP šuolio prisidėjo ir tai, kad tiek verslai, tiek vartotojai įprato gyventi su koronavirusu ir dabar pinigus leidžia laisviau nei pernai.
Yra ir trečia priežastis. „Šių metų pirmąjį pusmetį matėme stabilų augimą su eksportu dirbusiame sektoriuje – pramonėje, ir tuose sektoriuose, kurie dirbo su vidaus vartojimu. Galime dėl to pasidžiaugti, ekonomikos atsigavimas yra diversifikuotas, nėra tik vieno sektoriaus, kuris kyla aukštyn“, – sakė ekonomistas.
Tačiau toks spartus ekonomikos augimas A.Izgorodino visai nebaugina ir, anot jo, kol kas ženklų, kad ekonomika gali perkaisti, nėra daug.
„Šiandien dar truputį anksti prognozuoti ekonomikos perkaitimą, nes tokį įspūdingą ekonomikos augimą matome tik todėl, kad praėjusių metų pirmąjį pusmetį ekonomika stipriai susitraukė. Problema buvo tik ta, kad per pirmąjį karantiną, kai COVID-19 atėjo į pasaulį, šokas buvo visiems, niekas šito nesitikėjo. Tada ekonomika sustojo ne dėl to, kad niekas neturėjo pinigų, o dėl to, kad kilo panika.
Viena iš rizikų – galimas perkaitimas nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, bet viskas priklausys nuo pandeminės situacijos. Jei rudenį turėsime švelnų karantiną, žmonės pirks prekes ir paslaugas normaliu režimu. Tokiu atveju perkaitimo sugebėsime išvengti.
Bet, jei grįšime prie griežto karantino ir vėl teks pirkti tik baldus ir investuoti į NT, perkaitimo riziką matyčiau“, – paaiškino jis.
Jei visgi Lietuvos neaplenktų blogiausias scenarijus ir ekonomika perkaistų, išvystume panašią situaciją, kokia buvo prieš 10 metų. Anot A.Izgorodino, tada buvo matomas didelis nedarbo šuolis, susitraukimas sektoriuose, dirbusiuose su vidaus vartojimu.
„Bet dabar nematau perkaitimo ženklų, nes žmonių skolų santykis su jų pajamomis yra gerokai mažesnis, įmonių skolos taip pat mažesnės nei prieš 10 metų. Tada turėjome didelį užsienio prekybos deficitą – importas viršijo eksportą. Tai buvo signalas, kad šalis yra ant perkaitimo ribos. Šiandien užsienio prekyba yra subalansuota“, – kalbėjo ekonomistas.
BVP ir toliau augs
A.Izgorodinas mano, kad ketvirtąjį metų ketvirtį vis dėlto tam tikros suvaržymo priemonės dėl koronaviruso plitimo bus įvestos, tad tikėtis, jog ekonomika ir vėl parodys tokį įspūdingą augimą – sudėtinga. Vis dėlto jis tiki, kad, nors ir lėčiau, BVP vis tiek augs.
„Eksportas ir pramonė ir toliau turėtų judėti neblogai, mažmeninės prekybos sektorius prisitaikė prie karantino suvaržymų, vartotojų lūkesčiai jau pasiekė tą lygį, kuris buvo prieš pandemijos pradžią. Vadinasi, baimė dingo ir žmonės linkę vartoti kaip įprastai.
Manau, kad dabar didelių kliūčių Lietuvos ekonomikai augti nėra, bet dėl galimų suvaržymų augimas gali būti lėtesnis, nei matėme šių metų vasarą“, – svarstė jis.
Skurdas mažėja, atlyginimai kyla
Matomi ir sumažėję absoliutaus skurdo rodikliai visose amžiaus grupėse. Pasak A.Izgorodino, tai lėmė situacija darbo rinkoje.
„Dabar turime rekordiškai didelį laisvų darbo vietų skaičių ir tai reiškia, kad įmonės, kurios ieško darbuotojų, samdosi juos viena iš kitos.
Vadinasi, įmonės stipriai kelia atlyginimus tiek kvalifikuotam, tiek mažiau kvalifikuotam personalui. Tai reiškia, kad auga gyventojų perkamoji galia ir mažėja gyventojų dalis, kuri susiduria su skurdu“, – paaiškino ekonomistas.
